6Tapybos paroda Eurostandartai. 2Artëja baleto Èiurlionis premjera 3 Kaunas jazz Laukiamiausias filmas Didysis Getsbis

Transkript

1 Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos 7md 2013 m. geguþës 17 d., penktadienis Nr. 20 (1034) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s K i n a s F o t o g r a f i j a 2Artëja baleto Èiurlionis premjera 3 Kaunas jazz Laukiamiausias filmas Didysis Getsbis VËL D. MATVEJEVO NUOTR. Kà ir kaip kalba ðokis Naujajam Baltijos ðokiui 13 pasibaigus Eglë Karpavièiûtë, ekspozicijos fragmentas 6Tapybos paroda Eurostandartai 8 Trys Madso Mikkelseno portretai 9 Krësle prie televizoriaus Paulius Javsas Sakoma, kad ðokis visø pirma yra kûno reikalas (plg. Laura Ðvedaitë, Þiûrovo fantazijos Assafo ðokio spektaklyje, Menø faktûra, , Galbût taip ir yra. Þinoma, èia turimas omenyje judantis, dar daugiau ðokantis kûnas. Tik vis dëlto, kaip klausë Merce Cunninghamas (ir, aiðku, ne jis vienas), ið ko gi jis, ðokis, padarytas, kada tas kûnas jau ðoka? Ðiemetinis Naujasis Baltijos ðokis teikë ávairias galimø atsakymø perspektyvas. Matëme fiziná, psichologiná, vizualiná, instrumentiná, muzikiná, choreografiná, transiná ir t. t. kûnà. Matëme ðokëjus po vienà, po du, grupëse ir masëje. Visa tai matëme, nes mums buvo norima kaþkà parodyti. Ðia prasme festivalyje matytas (ðiuolaikinio) ðokio kûnas, atrodo, skleidësi kaþkur tarp pasakojimo, ávaizdþio ir judesio. Tiesa, visa tai neturi kaip nors tiesmukiðkai vienas kito neigti ar tvirtinti tai jau konkreèiø sumanymø klausimas, kaip ir atitinkami laimëjimai arba nesëkmës. Pavyzdþiui, Peterio Uray aus Romeo ir Dþuljetoje ðokis tai kone visuotinis judesys, bet jis naudojamas kaip vaizdinë pasakojimo priemonë, taigi veikia iliustratyviai. Stereotipiniai, aiðkiai apibrëþtà tematiná krûvá turintys gestai (muðtynës, glamonës ir pan.) èia iliustruojami judesiø sekomis, o tø sekø kaita savo ruoþtu iliustruoja pjesæ kaip pasakojimà. Iliustratyvumui tarsi prieðintasi Roy aus Assafo spektakliuose Po ðeðeriø metø bei Kalva. Pirmasis tai keliø nuotaikø melodrama, antrasis visuomenæ kritikuojantis pareiðkimas. Èia gestai tarsi atpaþástami, bet jie verèiami nuolat ávairuojanèia sunkiàja ðokio kalbos artilerija. Tai kuria teminæ judesio ir pasakojimo prieðprieðà: ðokio kalba tarsi reikalauja bûti ávertinta savaime, taigi ima varþytis su lygiagreèiai einanèia pasakojamàja intencija, ir tiesiogiai stebimas judëjimas tarsi netenka prasminio kryptingumo. Kur kas daugiau gairiø teikë Polianos Limos ir Ugnës Dievaitytës It stebëtum debesis, kur pasakojimo aðimi tapo pats kûnas, o tiksliau galva. Padarius galvà pagrindiniu skirtingo pobûdþio judesiø derinio elementu, atsiveria galimybës naujaip paþiûrëti ir á kasdiená jos gestiðkumà. Tai parodo, jog ðokio kalba vaisingesnë tada, kai kasdieniai gestai ja ne iðoriðkai komentuojami, bet pratæsiami ir átraukiami á stambesnes judesiø grandines. Stipresnæ jungtá tarp ðokio kalbos ir teminiø pasakojamøjø uþmojø kuria aiðkesnës choreografinës pastangos, bet ir jos linkusios uþgoþti savo raiðkos priemones. Itziko Galili spektaklyje The Grammar of Silence vaizduoti þmogiðki santykiai, troðkimas apsikabinti, taèiau kai po keliø nesëkmingø mëginimø tà padaryti nepakinta nei bendra laikysena, nei gestø ypatybës, judesys lieka sustingæs stereotipiniuose ávaizdþiuose kaip priemonë vaizduoti ne tiek santykius, kiek choreografiná sprendimà. Hofesho Schechterio Uprising extract tarsi ryðkiau iðreiðkë choreografiná uþmojá pirmiausia per glaudþià judesio (tiek pavieniø gestø, tiek bendro judëjimo scenoje) sàsajà su muzika. Vis dëlto muzikalumo áspûdis N UKELTA Á 3 PSL. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034) 1 psl.

2 M u z i k a Èiurlionis baleto scenoje Lenkø choreografà Robertà Bondarà kalbina Skaidrë Baranskaja Artëja Giedriaus Kuprevièiaus baleto Èiurlionis premjera. Ðiuolaikinë choreografija savo plaèia judesio iðraiðkos amplitude yra pajëgi atskleisti ávairias psichologines bûsenas, kurios sunkiai iðreiðkiamos kitomis priemonëmis arba tiesiog pasilieka tarp eiluèiø. Ypaè svarbus choreografo santykis su kûrinio tema. Èiurlioná kuria jaunas lenkø baletmeisteris Robertas Bondara, jo kûrybinë komanda taip pat atvyko ið Lenkijos. Kaip jis mato ir jauèia Èiurlioná, kokios ðio genijaus biografijos detalës inspiruoja kûrybai, kaip sekasi dirbti su Lietuvos baleto trupe? Apie tai ir kalbamës su choreografu Robertu Bondara. Lenkijoje Jûs þinomas kaip vienas perspektyviausiø choreografø. Kaip ëjote á ðià profesijà? Baleto meno mokiausi Lodzës choreografijos mokykloje. Paskutiniais studijø metais supratau, kad norëèiau bûti ne tik atlikëju, bet ir viso vyksmo scenoje kûrëju demiurgu. Vëliau baigiau Frédérico Chopino muzikos universitetà Varðuvoje ir jau dirbdamas Varðuvos Didþiojo teatro nacionalinëje baleto trupëje pradëjau po truputá reikðtis kaip choreografas. Pirmas pripaþinimas atëjo 2008 m., kai Bronisùavos Niýiñskos konkurse tapau II vietos laureatu (pirmoji nepaskirta niekam) ir gavau specialøjá Witoldo Lutosùavskio instituto prizà uþ duetà Andante con moto pagal Wojciecho Kilaro muzikà. Ðis duetas vëliau buvo pristatytas ir Maskvos Didþiojo teatro Gala koncerte. Atsiskleisti kaip choreografui taip pat padëjo ir Krzysztofas Pastoras, tapæs nacionalinës baleto trupës vadovu ir pradëjæs organizuoti vadinamàsias kûrybines dirbtuves. Èia 2009 m. pristaèiau baletà When You End and I Begin, kuris vëliau áëjo á teatro kameriná repertuarà, kitose kûrybinëse dirbtuvëse parodþiau miniatiûrà The Garden s Gates, o 2011 m. Bydgoðèio miesto operoje Opera Nova pastaèiau pilnametraþá baletà Pavergtas protas pagal Philipo Glasso ir Wojciecho Kilaro muzikà. Sunkià totalitarizmo poveikio individui tematikà, atskleistà Czesùawo Miùoszo knygoje Pavergtas protas, buvo ádomu ir gana sudëtinga iðreikðti choreografine kalba, vis dëlto atrodo, kad mûsø kûrybinei grupei tai pavyko. Jau statydamas ðá spektaklá dirbau su scenografe ir kostiumø dailininke Diana Marszalek, kuri daþniausiai bendradarbiauja su Julija Skrzynecka. Kurdamas baletà Persona Varðuvos Didþiajame teatre dirbau su ta paèia komanda, kurià pasikvieèiau ir á Vilniø. Ar Jûsø kûrybai turëjo átakos Jûsø, kaip atlikëjo, darbas su þymiais ðiuolaikiniais baletmeisteriais? Be abejonës, darbas su tokiais baletmeisteriais kaip Jiri Kylianas, Krzysztofas Pastoras, Williamas Forsythe as ar Emanuelis Gatas turëjo man didelës átakos. Tai nereiðkia mëgdþiojimo ar jø stiliaus perëmimo. Atvirkðèiai, geriau supratau, kokia svarbi yra individuali choreografo kalba, kokià didelæ reikðmæ galutiniam rezultatui turi analizë, darbas su artistais ir su veikalo medþiaga. Jûsø choreografija pasiþymi ir moderniu braiþu, ir giliomis psichologinëmis áþvalgomis. Ar pajëgi Lietuvos baleto trupë susidoroti su tokiomis reþisûrinëmis uþduotimis? Sunku kalbëti apie savo choreografijà, bet jûsø trupë turi didelá potencialà iðpildyti mano vizijas. Balete Èiurlionis jie susiduria su truputá kitokia ðokio kalba, nei yra pratæ, su kitokiu personaþo kûrimo ir buvimo scenoje bûdu. Tai reikalauja laiko, nëra problema juk dirbu su profesionalais. Padeda ir nuostabi atmosfera bei energija, tarpstanti trupëje. Pirmà kartà dirbu su uþsienio trupe ir tiesiog jauèiu dvasiná pakilimà kurdamas su ðiais artistais. Asmeniðkai parinkau visus balete veikianèius ávaizdþius. Galiu tik viltis, kad publika pastebës ir ávertins atlikëjø charizmà. Robertas Bondara ir Marius Miliauskas Kà manote apie Giedriaus Kuprevièiaus muzikà? Muzika man visuomet yra svarbus spektaklio elementas. Klausausi jos valandø valandas, kruopðèiai analizuoju. Brëþdamas muzikos dramaturginës eigos eskizà, mëginu rasti tokiø choreografiniø sprendimø, kurie galiausiai sukeltø laukiamà meniná rezultatà. Gavau jau paraðytà partitûrà ir ið esmës suformuotà libretà, taèiau susitikæ su kompozitoriumi dar gerokai padirbëjome prie ávairiø reþisûriniø ir kitø niuansø. Þaviuosi ir gerbiu Giedriaus Kuprevièiaus talentà ir jautrumà. Dþiaugiuosi, kad mums lengvai pavyko rasti bendrà kalbà, kad bendradarbiavimas buvo labai kûrybingas. Kas Jus vis dëlto paskatino kurti baletà apie Mikalojø Konstantinà Èiurlioná? Kas Jums yra Èiurlionis? Pagrindinë inspiracija man buvo pats Èiurlionis þmogus ir meni- T. IVANAUSKO NUOTR. ninkas, jo kûryba ir gyvenimas. Tai, kà apie já suþinojau, ir ðiø þiniø paþadintos fantazijos susipynë su ligtoline mano patirtimi bei inspiracijomis, ateinanèiomis ne tik ið ðokio. Ákvëpimo semiuosi ið teatro, literatûros, kino, muzikos, fotografijos, istorijos, psichologijos ir daugelio kitø srièiø. Kartais bûna taip, kad net su statomu spektakliu nesusijusios inspiracijos pasirodo esanèios reikðmingos ir daro átakà galutiniam rezultatui. Kurdamas ásivaizduoju, kad nëra jokiø rëmø, kad niekas manæs nevarþo. Ðis ásitikinimas man suteikia gaivinanèio kûrybinës laisvës pojûèio truputá vilties, kad viskas yra ámanoma. Kas man yra Èiurlionis? Iðtisus mënesius analizuojant Èiurlionio asmenybæ, mëginant ásivaizduoti jo patirtá, jis tapo man labai artimas. Gaila, kad negaliu su juo pasikalbëti... Jeigu ne paslaptis, kokia pagrindinë spektaklio idëja, kokiø konfliktø linijas ketinate akcentuoti? Iki premjeros nenorëèiau pernelyg atskleisti sumanymo pirmiausiai todël, kad nenoriu trukdyti þiûrovams susidaryti savo asmeninio áspûdþio. Norëèiau, kad jie ateitø pasiþiûrëti spektaklio atvira ðirdimi ir atviru protu. Be abejo, pagrindinis dalykas kuriant spektaklá man buvo suprasti Èiurlioná kaip þmogø. Atmeèiau galimybæ á já þvelgti jo didybës, mito, ikonos ðviesoje. Man svarbu buvo iððifruoti, kà jis jautë, ko bijojo, kokius troðkimus, svajones puoselëjo. Bandþiau suprasti, kodël elgësi vienaip ar kitaip. Juk nepaisant savo talento ir genijaus, jis buvo paprastas þmogus, kaip ir kiekvienas ið mûsø. Kaip susipaþinote su Èiurlionio kûryba ir jo asmenybe? Visø pirma norëèiau padëkoti M.K. Èiurlionio muziejaus darbuotojams, èia praleidau ið tiesø daug laiko, taip pat menininko ðeimai, leidusiai susipaþinti su originalia Èiurlionio korespondencija lenkø kalba. Mano manymu, ðio menininko asmenybë buvo ir liko gana paslaptinga ir tai skatino dar labiau juo domëtis. Kalbëdamasis su ávairiais menininko palikimà tyrinëjanèiais þmonëmis supratau, kad galbût þvilgsnis ið ðalies taip pat padës geriau paþinti Èiurlionio genijø. Nors, be abejonës, tai bus mano asmeninis þvilgsnis. Kita vertus, lenkø kûrëjams taip pat sunku atsiriboti nuo, pavyzdþiui, Frédérico Chopino asmenybës mitologizavimo. Labai gaila, kad Èiurlionis ir jo kûryba yra menkai paþástama Lenkijoje, nors jo asmenybë ir jo kûrybos formavimasis glaudþiai susijæ su to meto Lenkijos kultûriniu gyvenimu. Esu ásitikinæs, kad Èiurlionis yra tarptautinës reikðmës menininkas ir jo kûrybinis palikimas svarbus ne vien lietuviams. Viliuosi, kad baletas Èiurlionis praplës tas nenubrëþtas ribas. Dëkoju uþ pokalbá ir linkiu sëkmingos premjeros. Anonsai Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaiga Á stipriø emocijø ðventæ geguþës 17 d. 19 val. kvieèia Gintaro Rinkevièiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Jis kartu su Kauno valstybiniu choru, vadovaujamu Petro Bingelio, ir solistais Lauryna Bendþiûnaite (sopranas), Algirdu Janutu, Mindaugu Bargaila (tenorai), Ramûnu Urbieèiu (baritonas) ir Liudu Mikalausku (bosas) XXIV sezono pabaigai atliks ásimintinà programà Visi Karlo Orfo triumfai. Vokieèiø kompozitorius Carlas Orffas pirmàsias dainas sukûrë bûdamas studentas. Labai anksti atsiskleidë ir jo polinkis á netipiðkus vokalo ir instrumentø derinius m. kartu su gimnastikos ir ðokio pedagoge Dorothee Günther ákûrë Günther fizinio, muzikinio ir ðokio ugdymo mokyklà. Daugelyje ðaliø lig ðiol naudojama Orffo sukurta muzikinio ugdymo sistema, grásta vaiko muzikinës raiðkos iðlaisvinimu. Kartu su muzikos instrumentø meistru Karlu Maendleriu Orffas gamino anuomet naujoviðkus instrumentus karilijonus, ksilofonus, metalofonus, vëliau imtus vadinti Orffo instrumentais. XX a. pradþioje buvo iðleistas XIII a. rankraðtinis pasaulietiðkø dainø rinkinys Carmina burana, aptiktas 1803 m. Benediktinø vienuolyne pietinëje Bavarijoje. Rinkinyje rasta apie 200 keliaujanèiø trubadûrø ir vienuoliø dainø ið skirtingø regionø. Dainø turinys daugiausia humoristinis, net satyrinis, lengvabûdiðkai ðlovinantis þmogiðkas silpnybes, geidulius ir lëbavimà. Orffas iðsirinko 24 dainas. Kantatai Carmina burana atlikti reikia didþiuliø pajëgø solistø, dviejø chorø (arba vieno choro, padalinto á dvi grupes), berniukø choro, didþiojo simfoninio orkestro su èelesta, dviejø fortepijonø ir gausios perkusijos. Dël trumpuèiø motyvø kartojimo kûrinys yra lengvai suvokiamas publikos. Ði Orffo idëja paremta grigaliðkojo choralo ir italø operos kanonais. Paskatintas Carmina burana ðlovës, Orffas ëmësi kito panaðios stilistikos veikalo kantatos Catulli Carmina pagal romënø poeto Gajaus Valerijaus Katulo, gyvenusio I a. pr. Kr., eiles. Treèioji Orffo Triumfø ciklo dalis Afroditës triumfas, jo þanrà autorius apibrëþë kaip sceniná koncertà penkiems solistams, dideliam miðriam chorui ir orkestrui. Tai jau pokario kûrinys, uþsakytas Milano teatro La Scala ir pirmàsyk jame atliktas 1953 metais. Euripido, Sapfo ir jau minëto Katulo poemø tekstai sujungti taip, kad atkurtø poetiðkà ir sykiu juslingà vestuvinës nakties nuotaikà. Po kantatos Carmina Burana premjeros Orffas raðë savo leidëjui: Viskà, kà að iki ðiol sukûriau, o Jûs, deja, iðleidote, galite sunaikinti. Mano kûriniø numeracija prasidës nuo Carmina Burana. LVSO INF. 2 psl. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034)

3 Ð o k i s Kà ir kaip kalba ðokis A TKELTA IÐ 1 PSL. ëmë irti pradëjus plëtoti paskirus atlikëjø susitikimus, kuriais sukurtos dalinës erdvës su muzika sàveikavo jau visai kitu, improvizaciniu principu ir todël liko svetimos bendram vyksmui. Loretos Juodkaitës Miraþe susitikimas tik vienas, o tai leidþia gana áspûdingai iðplëtoti susitinkanèiøjø gestø pobûdá: staigius ir plaèius Juodkaitës judesius, tykø, vinguriuojantá Kenzo Kusudos gestikuliavimà. Taèiau pats susitikimas plëtojamas labiau erdvinëmis priemonëmis (antras atlikëjas áeina, jie susiduria, atsitraukia, suartëja, iðeina), todël veikëjai tarsi ir nesàveikauja. Labiausiai á sàveikos paieðkas nukreiptas pasirodë Edmondo Russo ir Shlomi Tuizer pastatymas Precious Things. Atlikëjai èia susitinka bendroje masëje, kada po kelis atlieka vienodus judesius, taip pat sudaro maþesnes grupes, lieka po du ir t.t. Bendrame kontekste ðis pastatymas, ið paþiûros sudarytas ið ávairiausiø etiudø, atrodo kaip apibendrinimas: jei visa ðia temine choreografija ko nors ir ieðkoma, tai ðokëjo to, kuris kà nors ðoktø, t.y. panaikintø temos ir priemonës perskyrà. Precious Things, kuriame tiek daug atlikëjø, á tai þiûrima su savotiðka rezignacija: visà judesio ðventæ uþbaigia vos pro ðalá praðokanti, jau kaþkokiai kitai erdvei priklausanti nuotaka. O Timo Rushtono Meilës dainose skaudþià rezignacijà keièia maloni nostalgija: ðokëjo jau nebebus, bet uþtat yra daug puikiø atlikëjø (beje, ne tik ðiame spektaklyje!), kurie gali tiesiog ðokti, neieðkodami kaþin kokio meno psichologiniuose, visuomeniniuose, religiniuose ir kitokiuose naratyvuose. Labai malonus reginys, kuris ið esmës parodo, kad ávairiausios teminës gelmës tai veikiau þanro, o ne meniðkumo klausimas. Beveik galutinai teminio pasakojimo atsisakyta ir prie ávaizdþio paieðkø pereita Martyno Rimeiko Belaukiant Godo. Èia tema iðlieka tik kaip siekiamas simbolinis apibendrinimas kampe stovintys batai. Vis dëlto simboliu jie netampa, bet kaip taupi priemonë iðkelia bendresnio pobûdþio klausimà apie viso to, kas scenoje nëra ðokis, vaidmená ir paskirtá. Belaukiant Godo á judesiu kuriamà erdvæ, per þvilgsná á tolá, kuo puikiausiai átraukiamas tuðèias salës kampas, o ðtai su batais (nesvarbu kaip, kad ir tuo paèiu þvilgsniu) kaþkodël neðokama. Panaðiai uþribyje liko apelsinai ir baldai Ievos Kuniskis spektaklyje Iðëjau pieno ar simboliðkai suvalgoma gëlë P. Limos Pagalyje ratuose. Apskritai tai turbût lemia tam tikros sustabarëjusios nuostatos, esà ðokis yra þmoniø reikalas, jis turás iðreikðti jø vidines bûsenas, o visa kita tegali bûti koncepcinis sprendimas: kai tokios nuostatos susiduria su esmine orientacija á kûniðkumà ir judesá, jos geriausiu atveju iðvirsta papuoðimais, blogiausiu ið anksto nudëvëtais inkliuzais. Ðia prasme raiðkesnë buvo Tiinos Ollesk ir Rene Nõmmik Mandalos pirmoji atkarpa, kai keturi ðokëjai koncentruotais bei koordinuotais judesiais ir nesiliesdami ásteigë vienà dinamiðkà mandalos erdvæ. Vëliau koncepciniai lûþiai tarsi paëmë virðø ir suskaldë bendrà vyksmà. Ið paþiûros visai prieðinga, iðtisinio ir gausaus simbolizmo kryptimi vedë Rûtos Butkus Pamestos akys ir Amos Ben-Tal Nuþudyti Viktorà. Èia viskas daiktai, þmonës, apranga, muzika ir kt. pateikiama kaip ávairiø plotmiø stereotipiniai þenklai, kuriø pastatymas kartu virsta savotiðku interpretaciniu uþdaviniu. Vis dëlto atrodo, jog Að pamëginsiu ðie darbai tik iki kraðtutinumo iðryðkina bendrà reþisûrinæ simbolinæ pakraipà, kurioje ðokis, kaip ásiterpiantys paðokimai, tampa vienu ið aiðkinimuisi pateikiamø þenklø. Èia daþnai pritrûksta paties pateikëjo interpretaciniø pastangø, kurios ir galëtø bûti ðokis kaip kûnai ir judesys, visi tie daiktai ir priedai juk taip pat gali judëti, kartu su atlikëjais ir vieni su kitais. Bene saugiausias ðiuo poþiûriu buvo Helle Bach spektaklis Plunksnos ir kulniukai. Pasitelkus pasakojimà apie darbà kabarete, èia tematizuojamas pats reþisûros principas, kuris pateikiamas kaip sociokultûrinë kûno bei judesio reþisûra. Taip iðvengiama inkliuzinio simbolizmo, bet, deja, neatsiþvelgiama á paties spektaklio þanrines ribas, dël ko jis panaðesnis á pramogine forma pateiktà paskaità. Galbût nesaugiausias, bet ðiø eiluèiø autoriui bene didþiausià áspûdá palikæs pastatymas U. Dievaitytës Nekviesta bûtybë. Jame tarsi uþklausiamas, á dalis iðardomas ir mëginamas surinkti pats áprastasis, kasdieniðkasis þmogaus kûnas. Apskritai, kadangi pradedama nuo tam tikro vidinës bûsenos ávaizdþio, kûno iðskaidymas irgi uþkrauna þiûrovui interpretacinæ uþduotá. Taèiau keletà akimirkø kai atsistatinëjanti atlikëja, sustojusi ant sprando ir iðtiesusi kojas kryþiumi, tiesiog sustingsta ir iðgauna skulptûriná efektà ar kai plaðtakos atgyja ir ima kelti aukðtyn visas kitas kûno dalis, þmogiðkas kûnas tampa jau ne tiek þenklu, kiek paèia ðokio erdve. Taip per judesá kaip sustingimà perstatomas ir parodomas jau ne atlikëjos, personaþo, o apskritai þmogaus kûnas. Stambiausiu mastu kûnø ir judëjimo reikalø ëmësi Inos Christel Johannessen pastatymas VËL. Èia D. MATVEJEVO NUOTR. jau judëjo, judino ir buvo judinama viskas nuo spektaklio pradþioje pro scenà praëjusio þiûrovo, kurá, kaip judesá, atlikëja tuoj pat pasiëmë, átraukë á savo erdvæ (tai, be abejo, profesionalumo þenklas), iki scenografijos ir muzikos priemoniø. Taip tarsi mëginama galutinai iðpildyti judesá ir viskà paversti vienu sceniniu kûnu. Tiesa, teminiai uþmojai, tegu ir migloti, iðlieka, bet lyg ekrane dëstomas visuotinis judëjimas nuo jø atsiskiria ir ðokis pasirodo kaip totalinë judesio technologija: anoniminis technologas dëlioja, sluoksniuoja, karpo, lipdo, jungia gestus bei judëjimà ir taip demonstruoja þiûrovui, anoniminiam vartotojui, viskà kaip ðoká. Na, visata èia gal ir nepasirodo, bet iðryðkëja nuoroda á (ðiuolaikinio?) ðokio suvokimà: jis esàs ne kas kita, kaip spektaklio pavidalu prieinama priemonë apdoroti pasaulá. Anonsai Vilniaus festivalá pradës Violeta Urmana Birþelio 3 d. prasideda Vilniaus festivalis. Ne veltui festivalio atidarymo koncertas ávyks raudonais kilimais iðpuoðtoje menø sintezës ðventovëje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tà vakarà klausytojai turës neeilinæ galimybæ iðgirsti garsiausià Lietuvos operos solistæ Violetà Urmanà, programà parengusià su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir dirigentu, Nacionalinës premijos laureatu Modestu Pitrënu. Violeta Urmana Italijoje ir Vokietijoje pripaþinta kaip vienas ryðkiausiø dabarties dramatiniø sopranø, dël savo balso ji lyginama su XX a. operos dainininke Maria Callas m. Paris Update kritikas raðë: Jos balso diapazonas, jëga ir gebëjimas dainuoti rafinuoèiausià pianissimo privertë mane apgailestauti, kad Verdi ðiam vaidmeniui skyrë tik pirmàjà dalá ir paèià operos pabaigà... V. Urmana karjerà pradëjo kaip Violeta Urmana ir Modestas Pitrënas Vilniaus festivalyje 2009 m. mecosopranas, taèiau neilgai trukus pasaulá uþkariavo itin galingo dramatinio soprano atliekamomis partijomis. Jos repertuare G. Verdi, R. Wagnerio, Ch.W. Glucko, G. Puccini, R. Strausso, V. Bellini ir kitø kompozitoriø operø pagrindinës partijos, kurias ji yra atlikusi beveik visuose þinomiausiuose pasaulio operos teatruose. V. Urmana bendradarbiavo su tokiais dirigentais kaip Claudio Abbado, Danielius Barenboimas, Pierre as Boulezas, Riccardo Muti, Simonas Rattle as, Giuseppe Sinopoli, Franzas Welser-Möstas, Christianas Thielemannas ir kiti. Ðalia koncertinës veiklos, kuri jau suplanuota keleriems metams á prieká visoje Europoje, JAV ir Azijos þemyne, solistë yra ádainavus daugelá plokðteliø ir áamþinusi svarbius vaidmenis DVD. Paskiausi 2009 m. Deutsche Grammophon iðleista G. Puccini kompaktinë M. ALEKSOS NUOTR. plokðtelë Puccini Rediscovered, áraðyta kartu su Placido Domingo ir Vienos filharmonijos orkestru, 2010 m. Marijos teatro leidyklos R. Wagnerio operos Parsifalis áraðas, kur V. Urmana atlieka Kundry partijà. Jos vaidmenis DVD formatu uþfiksavo tokie teatrai kaip Milano La Scala, Madrido Teatro Real, Niujorko Metropolitan Opera, Paryþiaus Opera Bastille. Ði kerinèio balso savininkë, psichologiðkai jauèianti ir átaigiai perteikianti paèius ávairiausius personaþø charakterius, nuolat pelno svarbius apdovanojimus m. Londone jai buvo suteiktas prestiþinis Karaliðkosios filharmonijos draugijos apdovanojimas dainininkams, o 2009 m. Vienoje Austrijos Kammersängerin ( Kamerinës muzikos dainininkës ) titulas. Septynioliktame Vilniaus festivalyje V. Urmana pasirodys su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Modestu Pitrënu 2012 m. Nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatu. Solistë su orkestru interpretuos Richardo Wagnerio muzikà jo 200-øjø gimimo metiniø sukaktá ðiais metais mini visas pasaulis. Skambës vokalinis ciklas Matildos Wesendonck dainos. Kûrinys pripildytas ilgesingø, tragiðkø ir dramatiðkø slaptos mylimosios Matildos eilëraðèiø, jis buvo sukurtas tuo pat metu kaip ir opera Tristanas ir Izolda. Koncerto antroje dalyje bus galima iðgirsti ðios muzikinës dramos finalà Izoldos mirties scenà, kuri suvokiama kaip ekstaziðkas meilës himnas ir kartu kaip sukreèiantis atsisveikinimo su gyvenimu paveikslas. Koncerte taip pat skambës dvi simfoninës poemos Lietuvos muzikos klasiko Mikalojaus Konstantino Èiurlionio giedra ir lyriðka Miðke bei XIX a. vokieèiø kompozitoriaus Richardo Strausso Mirtis ir pragiedrëjimas, kupina neávardyto menininko mirties ir prisikëlimo vaizdiniø. Ði Vilniaus festivalá pradësianti programa rudená skambës Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai skirtame koncerte Briuselyje. LNF INF. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034) 3 psl.

4 M u z i k a Iðskirtiniai dþiazo skanumynai XXIII tarptautinis dþiazo festivalis Kaunas jazz 2013 Algirdas Klova Hiromi Visada labai sunku sekti tokius didþiulius renginius kaip Vilniaus, Kauno ar Birðtono dþiazo festivaliai. Aiðku, ir visø balandþio d. vykusio Kauno dþiazo festivalio koncertø nesuspëjau iðgirsti, taèiau tai, kà girdëjau, buvo tikrai ádomu. Visi muzikantai paliko gerà áspûdá, o jø muzika puikiai nuteikë. Þavëjo muzikantø entuziazmas ir pasiðventimas savo menui. Mano paþintis su festivaliu prasidëjo Kauno Vienybës aikðtëje, kur klausiausi Baltic Salsa Orchestra. Gal kiek ir keistoka, taèiau labai miela girdëti gana stiprø ðio stiliaus muzikos kolektyvà ne kaþkur Lotynø Amerikoje, o ðaltoje ir lietingoje Lietuvoje. Gerai, kad tarp jaunø lietuviø muzikantø yra ir juos teisinga stilistine linkme galinèiø nukreipti paèios Lotynø Amerikos, Ispanijos ar Italijos menininkø. Malonu, kad yra ir nemaþas bûrys gerbëjø ðokëjø. Ðis kolektyvas gyvuoja jau ðeðerius metus, o jo ákûrëju ir lyderiu laikytinas Lietuvoje gyvenantis ir lietuviðko kraujo turintis dainininkas ið Argentinos Federico Manzanaresas. Jø muzikavimo pagrindu iki ðiol iðliko salsa, bet repertuare skamba ir kitø Lotynø Amerikos muzikos þanrø kûriniai. Puikiai þinome, kad praktiðkai neámanoma prognozuoti, kà koncerte gros naujojo dþiazo grandas Vladimiras Èekasinas. Nors ne kartà esu grojæs jo projektuose, dalyvavæs repeticijose ir koncertuose, laukiau ðio pasirodymo nekantriai ir vis spëliodamas, kà iðgirsiu. Esu matæs Èekasinà visoká linksmà, nerûpestingà, máslingà, iðdykusiai lakstantá po scenà ir valiûkiðkai leidþiantá keistokus garsus, taèiau tai, kà iðgirdau ðiame koncerte, pranoko viskà. Iðgirdau susikaupusá ir susikoncentravusá menininkà, nebijau pasakyti genijø, darantá stebuklus su muzika. Tobulai sukurtos kompozicijø formos, graþûs instrumentø tembrai, mielas dainavimas. Vladimiras Èekasinas turi ypatingà humoro jausmà, kurá galëjome pajusti ir ðiame koncerte. Taèiau negalima kalbëti tik apie vienà Vladimirà Èekasinà, nes ðio koncerto programos bendraautoris ir atlikëjas þinimas pianistas Petras Geniuðas. Prieð koncertà tikëjausi, kad pianistas su visu savo þavesiu skambins klasikinius kûrinius, o Èekasinas ekscentriðkai improvizuos, tuo sustiprindamas dviejø þanrø kontrastà. Nieko panaðaus. Ið po Petro Geniuðo pirðtø sklido ne tik akademinës muzikos fragmentai Vladimiras Èekasinas, Petras Geniuðas Kyle Eastwood D. JADEVIÈIENËS NUOTRAUKOS (pavyzdþiui, Sergejus Prokofjevas), bet ir puikios dþiazinës faktûros, nuostabus stilistinis derëjimas su saksofono virtuozo grojimu. Iki ðio koncerto paþinojome Petrà Geniuðà kaip puikø virtuozà ávairiø stiliø kûriniø atlikëjà, bet èia jis atsiskleidë kaip neabejotinai puikus dþiazmenas, toks pat jautrus ir techniðkas. Ið tiesø tai buvo Klasikos diversijos, kaip ir sako programos pavadinimas, ir ta Didþioji sonata, kurià sudarë ávairiø epochø, þanrø, stiliø muzikos sàjunga. Tai tarsi klasikos interpretacijos iðlaisvinimas ir free dþiazo sutramdymas. Þinomo kino aktoriaus ir reþisieriaus Clinto Eastwoodo sûnus Kyle as Eastwoodas ðiuo metu yra gerai þinomas kontraboso virtuozas ir kompozitorius, paraðæs muzikà net aðtuoniems tëvo filmams. Jo kûryboje tikrai labai ryðkus teatraliðkumas, juntama laki vaizduotë ir didþiuliai sugebëjimai, pakili ir graþi muzika. Stipri ávairiausiø muzikos þanrø átaka leidþia kûryboje iðgauti daugybæ spalvø, bet susidaro áspûdis, kad bûdamas scenoje muzikantas sàmoningai to vengia. Karjeros pradþioje ðis kontrabosininkas bandë eiti tëvo pëdomis, studijuoti aktorystæ, reþisûrà, bet netrukus pasuko á muzikà, kas, atrodytø, galëjo nepatikti tëvui. Taèiau, bûdamas didþiulis muzikos mëgëjas, Clintas Eastwoodas dþiaugësi sûnaus posûkiu ir dar iki ðiol atvyksta pasiklausyti jo koncertø. Kauno spauda laukë jo ir ðiame festivalyje, taèiau veltui. Koncerte ðiek tiek pasigedau tø iðskirtiniø paties Kyle o Eastwoodo muzikanto savybiø. Gal èia kalti tikrai puikûs jo grupës muzikantai pianistas Andrew McCormackas ir trimitininkas Quentinas Collinsas, savo virtuoziðkumu ir kitais sugebëjimais vyravæ ansamblyje. Kità dienà Kauno Þalgirio arenoje visi laukëme stebuklo ir, galima sakyti, sulaukëme. Gal tai ir nebuvo dþiazo þvaigþdþiø pasirodymas, taèiau iðgirdau daugiabriaunius vokalistus, atliekanèius ávairiausiø þanrø muzikà ir tai daranèius taip þaviai, jog abejingø nelieka. Grupë Naturally 7 sukûrë savità þanrà ir yra labai populiari pasaulyje. Scenoje vien balsais kuriami garsai aprëpia viskà, nuo vokalo iki bûgnø, boso, saksofono, elektrinës gitaros, lûpinës armonikëlës ir kitø instrumentø skambesio. Muzika apima ávairius stilius nuo folk per RNB, soul, funky iki dþiazo, svingo ir popmuzikos. Visa tai vyksta taip techniðkai tobulai ir taip sumaniai, kad net nebegalvoji, gal tam tikra stilistika tau nëra labai miela, tiesiog klausaisi, nes atlikimas tobulas. Galbût daugeliui klausytojø galëjo pasirodyti, jog daug kur jiems padeda aparatûra. Taip, þinoma, jinai nëra nesvarbi, taèiau viso ko pagrindas þmogaus balsas ir sugebëjimas tobulai já valdyti. Norëdami tai árodyti, grupës nariai padëjo mikrofonus ir, iðëjæ á scenos prieká, kelis gospelus sudainavo akustiðkai gyvai, pradëdami nuo visiðko piano. Ir kà jûs manote? Penki tûkstanèiai þmoniø arenoje viskà girdëjo! Pirðosi iðvada, kad ði muzika, kad ir kokio stiliaus bûtø, yra tobulai atlikta ir puiki. Paskutinis festivalio Kaunas jazz 2013 koncertas, vykæs Vilniaus kongresø rûmuose, uþkëlë meninio lygio kartelæ iki maksimumo. Puiki pianistë ið Japonijos Hiromi sublizgëjo visomis prasmëmis. Hiromi nepaprastai temperamentinga, bet èia pat ir ðvelniai romantiðka, tvirta ir trykðtanti energija, muzikali ir racionali vienu metu. Ji labai techniðka ir energinga. Jos kompozicijø pagrindà sudaro nauja, lengvai suvokiama, pramoginio dþiazo elementais perpinta ir klasikine dþiazo tradicija grásta muzika. Kûriniai grindþiami aiðkiais kompoziciniais schematiðkais modusais, kuriuos jungia improvizaciniai epizodai. Kompozicijos struktûriðkai aiðkios, formos, ritmo, melodikos ir harmonijos poþiûriu individualios. Beveik visi kûriniai, kuriuos girdëjome koncerte, paraðyti specialiai jos trio sudëèiai: ansamblá, be pianistës, sudaro bûgnininkas Simonas Phillipsas ið Didþiosios Britanijos ir bosistas Anthony Jacksonas ið JAV. Tai labai subtilûs, stabilûs, paklusnûs, taèiau emociðkai ir techniðkai brandûs ir ryðkûs muzikai. Bendroje kompozicijø tëkmëje labai jautësi jø individualumas ir gebëjimas pajungti savo sugebëjimus bendro meno naudai. Simonas Phillipsas neslepia savo ágûdþiø atlikti roko muzikà. Jis kietokas, tikslus, nebijo grieþtø kirèiø. Phillipsas yra grojæs grupëse The Who, Judas Prist, su Davidu Gilmoru. Boso gitaristas Antony Jacksonas negali atsidþiaugti savo sukurta ðeðiastyge boso gitara. Jis tiesiog mëgaujasi tuo, kà sugeba ja iðgauti. Labai gaila, kad negalëjau nueiti á visus festivalio koncertus, taèiau tikiuosi, kad ir visi likæ festivalio dalyviai buvo tokie pat puikûs. Anonsai Vargonø koncertas Ðv. Jonø baþnyèioje Geguþës 18 d. 18 val. kompozitorius ir pedagogas Vidas Pinkevièius kvieèia á savo 13-àjá koncertà ið ciklo Septyni vargonø muzikos ðimtmeèiai Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje. Koncerto programoje skambës Johanno Sebastiano Bacho Fantazija ir fuga g-moll, BWV 542, choraliniai preliudai Wachet auf, ruft uns die Stimme, BWV 645 ir Nun komm, der Heiden Heiland, BWV 659, Preliudas ir fuga A-dur, BWV 536, 3 kontrapunktai ið ciklo Die Kunst der Fuge, BWV 1080, choralinis preliudas Vor deinen Thron tret ich hiermit, BWV 668 ir choralinë fantazija Komm, heiliger Geist, BWV 651. Didþiausi Lietuvos vargonai puikiai tinka þymiausio vargonø kompozitoriaus muzikai. Jo didingumà simbolizuos dramatiðkoji Fantazija ir fuga g-moll, taip pat fantazija Sekminëms skirto choralo Komm, Heiliger Geist tema, sako V. Pinkevièius, ið arti paþástantis ðio ádomaus instrumento subtilybes. Vargonø alfa ir omega Bachas daþnai vadinamas dël to, kad sugërë daugelio anksèiau gyvenusiø kompozitoriø pasiekimus, o vëlesni kûrëjai mokësi ið jo. Tiesiog neátikëtina, kokio lygio nemirtingus ðedevrus galëjo sukurti þmogaus protas, stebisi vargonininkas, kurio pastangos padëti ávairiø pasaulio ðaliø þmonëms ið naujo atrasti vargonø menà pasireiðkia gausiais straipsniais, ðvietëjiðkomis paskaitomis ir intriguojanèiais koncertø ciklais. Paklaustas, kur yra jo sëkmës paslaptis, Bachas kukliai atsakydavo: að labai sunkiai dirbau. Kiekvienas, kuris taip pat sunkiai dirbs, susilauks tokios paèios sëkmës, pasakoja V. Pinkevièius, per metus parengiantis net 12 skirtingø koncertiniø programø. Vidas Pinkevièius studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o m. Rytø Mièigano universitete (JAV), kur ágijo Humanitariniø mokslø magistro diplomà m. baigë Nebraskos- Linkolno universitetà (JAV), kur ágijo Muzikos menø daktaro laipsná. V. Pinkevièius ðiuo metu dësto Nacionalinëje M.K. Èiurlionio menø mokykloje, yra aktyvus vargonø ir improvizacijos meno populiarintojas, Nacionalinës vargonininkø asociacijos prezidentas ir Vilniaus universiteto vargonininkas bei VU vargonø studijos Unda Maris ákûrëjas ir vadovas. Ðis renginys yra VU Kultûros centro organizuojamo ciklo Muzikos valanda VU Ðv. Jonø baþnyèioje dalis. Ciklo organizatoriai siekia supaþindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metø istorijà turinèiu muzikos instrumentø karaliumi didþiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti ðio instrumento groþá ir itin plaèias galimybes bei siûlo pasiþiûrëti nemokamà videoekskursijà po VU Ðv. Jonø baþnyèios vargonus: RENGËJØ INF. 4 psl. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034)

5 K i n a s Amerikietiðkos svajonës herojai Kanø kino festivalá pradëjo Didysis Getsbis Treèiadiená Kanuose prasidëjo svarbiausias ir átakingiausias kino festivalis. Já atidarë Australijos reþisieriaus Bazo Luhrmanno filmas Didysis Getsbis, sukurtas pagal klasikiná amerikieèiø raðytojo Franciso Scotto Fitzgeraldo romanà. Luhrmannas Kanø senbuvis. Prieð beveik dvideðimt metø èia jis buvo apdovanotas uþ geriausià uþsienietiðkà jaunimo filmà, o 2001-aisiais Luhrmanno Mulen Ruþas taip pat tapo festivalio atidarymo filmu. Kanø festivalis visada atidþiai seka savo atrastø ar apdovanotø reþisieriø likimus. Todël konkursinëje ðiø metø programoje jø taip pat bus nemaþai: broliai Coenai ir broliai Dardenne ai, Romanas Polanskis, Nicolas Windingas Refnas, Franšois Ozonas, Stevenas Soderberghas, Hirokazu Koreeda ar festivalio numylëtinis Abdellatifas Kechichas rodys Kanuose savo naujausius filmus. Taèiau kinas iðgyvena kartø kaitos laikus, tad ir ant garsiojo raudonojo kilimo nepristigs naujø vardø ir veidø. Tarp jø vienas laukiamiausiø Irano reþisieriaus Asgharo Farhadi ( Iðsiskyrimas ) Prancûzijoje kurtas filmas Praeitis, sinefilai laukia ir garsaus kinø reþisieriaus Jia Zhangke filmo. Beveik pusë konkursiniø filmø kûrëjø dar laukia bûti atrasti ir, ko gero, jie ir bus didþioji ðiø metø Kanø intriga. Kam atiteko ðiø metø Auksinë palmës ðakelë, geguþës 26 d. paskelbs Steveno Spielbergo vadovaujamas þiuri. Kanø atidarymo filmas Didysis Getsbis penktadiená pradedamas rodyti ir Lietuvoje. Ekspertai spëlioja, ar tai bus dar vienas barokiðko kino kièo, kuriuo pasiþymi Luhrmannas, pavyzdys, ar geniali ekranizacija. Sprendþiant ið reklaminio filmo, reþisierius liko iðtikimas savo stiliui. Jis priklauso tai reþisieriø kartai, kuri ëmësi kontroliuoti masinæ þiûrovø vaizduotæ dar praëjusio deðimtmeèio pradþioje. Luhrmannas ðokiravo ryðkiomis spalvomis, montaþiniais triukais, trumpai tariant, MTV klipø stiliaus ákvëpta estetika. Pats reþisierius tvirtina, kad jo filmai atspindi epochos dvasià: Judame link naujø tikrovës matymo, klausymo ir jutimo formø. Siuþetø skaièius ribotas, taèiau keièiasi jø pasakojimo bûdai. Mano uþdavinys rasti akimirkos kalbà. Daugeliui kino gerbëjø ði kalba pernelyg vulgari ir rëksminga. Luhrmanno filmai primena vaizdo klipus ne tik vizualiai. Reþisierius mëgsta á savo filmø garso takelá sudëti popmuzikos ir roko hitus. Jø bus ir Didþiajame Getsbyje. Muzikiná filmo takelá kûrë Jay-Z, jo þmona Beyoncé dainuoja Amy Winehouse dainà Back to Black, taip pat filme skambës Lanos Del Rey, U2 ir kitø madingø garsenybiø dainos. Tai net sukëlë abejoniø kai kuriems kritikams, ar filme liks vietos aktoriams ir Didþiojo Getsbio siuþetui. Pinigai neatneða laimës Dar 2008-aisiais, kai paaiðkëjo, kad Luhrmanaas ásigijo Didþiojo Getsbio ekranizavimo teises, reþisierius teigë, kad ðiø dienø globalios ekonominës krizës laikais romane pasakojama istorija bus itin aktuali: Jei jûs pastatysite þmones prieðais veidrodá, kuris pasakys, kad jie yra apgirtæ nuo pinigø, þmonës neuþsinorës þiûrëti á veidrodá. Taèiau jei jûs perkelsite atvaizdà á kità epochà, tokia istorija galës bûti paklausi. Tada Luhrmannas sakë, kad Fitzgeraldo knyga gali paaiðkinti, kokioje situacijoje mes atsidûrëme dabar. Ne tik ðis reþisieriaus pareiðkimas sukëlë nerimà literatûros þinovams m. paraðytas Didysis Getsbis amerikieèiø literatûros lobis, o lobius reikia traktuoti rimtai. Kritikas Oliveris Lytteltonas piktinosi: Ko gero, niekas nesitiki, kad Luhrmannas sukurs 3D filmà, kur viskas primins beproèio sapnà. Bet ið reklaminio treilerio matyti, kad veiksmas perkeltas ne á 3-iojo deðimtmeèio realijas, tik á nuo pradþios iki galo reþisieriaus iðgalvotà pasaulá. Taèiau Didysis Getsbis, prieð tapdamas amerikieèiø literatûros lobiu, tiesiog buvo romanas, atspindintis ne filosofines epochos kryptis, o bûtent jos specifikà riaumojanèio 3-iojo deðimtmeèio ( Roaring Twenties ) garsus, personaþus ir vaizdus. Kita vertus, Didysis Getsbis nelabai tinka miuziklui, nes tai karti ir liûdna knyga, demaskuojanti amerikietiðkos svajonës tuðtumà. Jos prasmæ iðreiðkia banalus posakis ne piniguose laimë. Net Amerikoje, kur turtas yra þmogaus matavimo vienetas. Taèiau Didþiojo Getsbio vertæ lëmë ne socialinë kritika. Raðytojas tiksliai uþfiksavo ðokio ant vulkano atmosferà, kurios buvo pritvinkæs 3-iasis deðimtmetis tai dþiazas, trumpai kirptos moterys, prohibicija, organizuotas nusikalstamumas ir begaliniai pasilinksminimai, turtingi þmonës, kuriuos galima laikyti ðiuolaikiniø garsenybiø prototipais. Fitzgeraldas negalëjo numatyti 1929 m. prasidëjusios pasaulinës ekonominës krizës, bet puikiai matë reiðkinius, kurie á jà atvedë. Fitzgeraldo Didysis Getsbis vienas svarbiausiø amerikieèiø romanø, vienas ið tø, kurie apibrëþia jø tautinæ tapatybæ. Paslaptingas turtuolis Getsbis buvo didis, nes bandë ágyvendinti savo svajones, bet tapo supuvimo, kurio prieþastis pinigai, auka. Tà patá galima pasakyti ir apie amerikietiðkà svajonæ. Fitzgeraldas manë, kad ji degradavo ir tapo nenatûralia aklo ir þiauraus pinigø troðkulio forma. Ðiuo poþiûriu JAV maþai kas pasikeitë. Gal todël romanas priskiriamas knygø kanonui, kurie vadinami didþiaisiais amerikieèiø romanais (great American novel). Tai kûriniai, tiksliausiai atspindintys tam tikro istorinio momento vidutinio amerikieèio kalbà, kultûrà, savimonæ ir patirtá. Prie tokiø romanø priskiriami ir Hermano Melville io Mobis Dikas, Johno Steinbecko Rûstybës kekës ar J.D. Salingerio Rugiuose prie bedugnës. Gyvenimas kaip filmas Fitzgeraldo biografija puiki medþiaga filmui, beje, keli nelabai vykæ ir sukurti, viename jø raðytojà suvaidino Jeremy Ironsas. Tëvai parinko berniukui vardà garsaus pusbrolio Franciso Scotto Key aus, JAV himno autoriaus, garbei. Fitzgeraldas uþaugo katalikiðkoje airiø kilmës ðeimoje. Vaikystë buvo ðviesi, problemos prasidëjo, kai tëvas prarado darbà. Bûsimas raðytojas studijavo Prinstono universitete, bet uþ studijas mokëjo turtinga teta, o pats Fitzgeraldas blogai jautësi tarp turtingø bendrakursiø m. jis metë studijas ir ástojo á armijà. Taèiau Pirmasis pasaulinis karas baigësi dar prieð jam patenkant á frontà. Vis dëlto vienoje karo stovykloje Fitzgeraldas susipaþino su Zelda turtinga mergina ið Alabamos, ir ta paþintis pakeitë visà jo gyvenimà. Fitzgeraldas pradëjo raðyti Didájá Getsbá persikëlæs á Long Ailandà, Greit Nekà. Ten gyveno daug naujøjø turèiø. Kitapus ásikûræs Manhaset Nekas buvo senøjø pinigø álanka. Panaðø pasidalijimà matome ir romane: aristokratai gyvena East Egg, nuvoriðai West Egg. Garsioji Fitzgeraldo þmona Zelda, kuri laikoma viena pirmøjø emancipuotø amerikieèiø moterø, tik ið dalies buvo Deizës prototipas, bet suteikë jai daug savo bruoþø. Fitzgeraldas susipaþino su Zelda pokylyje Alabamoje, jis buvo visai jaunas ir neturtingas, todël Zeldos tëvai neleido jam vesti merginos. Tai paskatino já intensyviai raðyti. Fitzgeraldas gráþo á tëvø namus, uþsidarë ir 1920 m. paraðë pirmàjá romanà Toje rojaus pusëje ( This Side of Paradise ), kuris sulaukë didþiulës sëkmës. Tapæs amerikieèiø literatûros þvaigþde ir turtingu þmogumi, Fitzgeraldas vedë pas já á Niujorkà pabëgusià Zeldà. Pora buvo Niujorko aukðtuomenës dalis, o 1925-aisiais persikëlë á Prancûzijos Rivjerà. Fitzgeraldas kartu su kitu prarastosios kartos raðytoju Ernestu Hemingway umi tapo Paryþiaus salonø numylëtiniais, bet Zelda nuobodþiavo. Dauguma absurdiðkø Deizës replikø paþodinës Zeldos citatos, jas Fitzgeraldas uþsiraðinëjo ir naudojo savo kûriniuose. Ji pati norëjo tapti raðytoja, net iðleido autobiografiná romanà. Taèiau praëjus 10 metø po vedybø ji pirmàkart atsidûrë psichiatrinëje gydykloje. Ten Zelda ir þuvo per gaisrà 1948-aisiais. Fitzgeraldas prasigërë ir mirë nuo ðirdies smûgio dar 1940 metais. Didþiajame Getsbyje raðytojas persikûnijo á tylaus stebëtojo Niko personaþà. Taèiau jo gyvenimo bûdas labiau priminë paties kritikuojamus turtuolius: Fitzgeraldas daug linksminosi, gërë ir këlë skandalus, jis gyveno kreditan, nes didþiàjà dalá pinigø iðleisdavo Zeldos gydymui. Gyvenimo pabaigoje Fitzgeraldas Didysis Getsbis, 2013 m. Didysis Getsbis, 1949 m. dirbo Holivudo scenarijø dirbtuvëse, þinoma, pirmiausia dël pinigø, bet jis tikrai mylëjo kinà. Taèiau sëkmingu scenaristu netapo, nes pernelyg ðlifavo þodþius ir negalëjo susitaikyti su tuo, kad scenarijus yra tik bûsimo filmo medþiaga. Apie Holivudà ir jo sistemà, kurios autorius Irvinas Thalbergas tapo pagrindinio personaþo prototipu, paskutinis nebaigtas Fitzgeraldo romanas Paskutinis magnatas ( The Last Tycoon ), pasirodæs jau po raðytojo mirties 1941-aisiais. Luhrmanas maniakiðkai ðlifuoja vaizdus. Jis tæsia klasikinio Holivudo tradicijas, ið jø nesityèiodamas ir neironizuodamas. Taèiau jis nejauèia saiko. Barokiðkos Luhrmanno filmø formos uþgoþia turiná. Vis dëlto jo filmai tampa ávykiais, nesvarbu, ar tai bûtø nauja Romeo ir Dþuljetos interpretacija, ar dekoratyvus pasakojimas apie anglø aristokratæ Australijoje. Greièiausia tokiu ávykiu taps ir Didysis Getsbis. Didysis Getsbis kine Pirmàkart romanà ekranizavo Herbertas Brentonas 1926 m., taèiau neiðliko në viena jo kopija, tik palankios recenzijos. Todël pirmàja romano ekranizacija laikomas 1949 m. Elliotto Nugento Didysis Getsbis. Filmas sukurtas tuomet madingu film noir stiliumi ir rodo tai, apie kà romane tik uþsimenama. Pavyzdþiui, nelegalaus prekiautojo alkoholiu Getsbio kasdienybæ, jo santykius su gangsteriais. Filmas ilgai laikytas dingusiu. Kitas Didysis Getsbis (1974) labiau priartëjo prie originalo, nors buvo sumanytas visai kitaip. Scenarijø raðæs Pusryèiø pas Tifaná autorius Trumanas Capote buvo sugalvojæs Getsbá padaryti homoseksualø. Taèiau ði idëja neprigijo, scenarijø galiausiai paraðë Francis Fordas Coppola, filmà reþisavo Jackas Claytonas. Istorikai sako, kad filmas átvirtino retro madà. Ko gero, idealiai aprengti ir suðukuoti, idealiuose interjeruose apgyvendinti filmo herojai, kuriuos suvaidino Robertas Redfordas ir Mia Farrow, tiesiog priminë manekenus, o visas filmas pavojingai priartëjo prie kièo. Nors kai kurie dialogai paþodþiui perkelti ið knygos, filme dingo romano atmosfera. Getsbis ne gyvenimo sulauþytas, sentimentalus, abejojantis savimi þmogus, kuris atsiduria tarp Niujorko turtuoliø, kad atgautø prarastà meilæ, o tik persirengëlis keistuolis aisiais pasirodë dar viena Didþiojo Getsbio ekranizacija lëta Roberto Markowitzo britø televizijos drama, kurioje pagrindiná vaidmená sukûrë Mira Sorvino. Filmas kuklus, bet santykiai tarp keturiø pagrindiniø personaþø Getsbio, Deizës, jos vyro Tomo ir ðio trikampio istorijos stebëtojo Niko parodyti tiksliau ir geriau. Taèiau ir Markowitzui taip pat nepavyko rasti bûdo, kaip perteikti fragmentiðkà knygos pasakojimà ir tà visà romanà persmelkianèià melancholijà, kuri gimsta ið suvokimo, kad neámanoma ið naujo iðgyventi praeities m. romanu pasinaudojo ir amerikieèiø reþisierius Christopheris Scottas Cherotas, filme G Didþiojo Getsbio veiksmà perkëlæs á XXI a. pradþios viduriniosios JAV juodaodþiø klasës gyvenimà. Getsbio vietà filme uþëmë G, kurá suvaidino reperis ir prodiuseris Richardas T. Jonesas, dþiazo hip-popas. G prieðininku kovoje uþ graþiàjà damà tapo finansininkas, o jø kovà stebi þurnalistas, kuris raðo apie hippopà. PARENGË KORA ROÈKIENË 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034) 5 psl.

6 D a i l ë Uþtat atsiskleidþia erdvë Tapybos paroda Eurostandartai VDA parodø salëje Titanikas Monika Krikðtopaitytë Nustebino parodos pavadinimas. Pasirodë kaip mëginimas áveikti, matyt, nuolat perðamà kompleksà dël galimo pataikavimo uþsienio rinkai, prisitaikymo prie platesnës nei vietinë auditorijos, supanaðëjimo su autoritetais. Màstymas plaèiau, manau, nëra joks trûkumas, o ðtai lengvai suvokiamo dailaus produkto gamyba tikrai dirgina lankytojus galerijø, kur neperkama, o dvasiðkai, intelektualiai ar dar kitaip nepragamatiðkai turtëjama. Taèiau tik vienà kità ið parodos autoriø galëtum tuo apkaltinti. Parodoje dalyvauja Konstantinas Gaitanþi, Agnë Jonkutë, Jonas Jurcikas, Eglë Karpavièiûtë, Jolanta Kyzikaitë ir Alisa Mulina, taèiau, atvirai pasakius, tarp jø matau maþai kà bendra. Todël paroda, nors ir erdviai, beveik prabangiai iðeksponuota, atrodo suneðtinë blogàja prasme. Pavadinimas èia gali bûti bet koks tokiø skirtingø autoriø niekaip nesuriði. Tylûs A. Jonkutës vidiniø erdviø stebëjimai su J. Jurciko transparantais atrodo kaip du prieðingi poliai, E. Karpavièiûtæ su K. Gaitanþi pasistengus dar gali- ma susieti kaip metateksto ieðkotojus ar dailës istorijos eksploatuotojus, o J. Kyzikaitës ir A. Mulinos kûriniai, regis, taikosi á kasdienybës tyrimus. Parodai bûtø pravertæs geras kuratorius, kuris perþvelgæs atskiras kolekcijas rastø trûkstamà bendrà vardiklá. Paprastai suneðtinës parodos, pavyzdþiui, toká þanrà propaguojanèioje galerijoje Arka, atrodo kaip penkerius metus neravëtas darþelis. Èiagi vaizdas graþus. Atsiskleidþia erdvë. Bet tai paverèia tapybà tik dekoracija. Todël galima sakyti, kad parodos realiai nëra, verta aptarti tik atskirus autoriø pasirodymus, kaip kokioje meno mugëje. Þinant, kà kuria suminëti autoriai, pamaèiau lygiai tai, kà ir tikëjausi. Vadinasi, galima kalbëti apie nusistovëjusá braiþà. Taèiau vienu atveju tai kelia nuobodulá kaip dar viena nugroto kûrinio variacija (J. Jurcikas, J. Kyzikaitë), kitu atveju ta pati tema gilëja (A. Jonkutë, E. Karpavièiûtë). Panaðu, kad A. Jonkutë nelabai jaudinasi dël patrauklaus pavirðiaus, o visas jëgas meta tuðtumos daugiakalbiðkumui fiksuoti. Ið seniau atsimenu skaudanèià tuðèiø (ligoninës?) koridoriø lempø apðviestà tuðtumà, vëliau tuðèius patalus. Galiausiai tuðtumos vis labiau iðsivadavo nuo apèiuopiamybës ir tik pavadinimai gamina jausmà ( Iðëjimas, Dvi vietos ) þvelgiant á pilkas drobes. Toks meninis veiksmas komentuoja ir vaizdo santyká su tekstu. E. Karpavièiûtë toliau sëkmingai daro dirbtiná kvëpavimà tapybai atsuka paveikslo langà á menà ir jo kûrëjus. Tokiu bûdu ji elgiasi antimodernistiðkai jos darbuose menas nëra grynumo siekianti raiðka, beveik gamtiðkai gimstanti forma ið genijaus ir ákvëpimo, o atvirkðèiai vaizdiniø ir þmoniðkøjø ryðiø matrica, atspindþiø begalybë veidrodyje. Tai turi kaþkà bendra su Aby Warburgo noru suprasti vaizdo, kaip savarankiðkos bûtybës, gyvenimà. Visai netikëtas posûkis K. Gaitanþi kûryboje. Paprastai jo darbai viena ranka laiko uþ komiksø þanro. Pavadinimai paaiðkina, kas vyksta su personaþais. Daþniausiai vaizdo ir teksto santykis bûna ironiðkas. Toks vienas ðioje parodoje ir yra kûrinys Raudonosios þvaigþdës kritimas. Taèiau dëmesá atkreipë ir turinio sodrumu pradþiugino diptikas Konstantinas Gaitanþi, Vaizdas á auksiná saulëteká ið Paneriø duobës m. J. LAPIENIO NUOTR. Vaizdas á auksiná saulëteká ið Paneriø duobës (2013). Já bûtinai turëtø ásigyti koks nors Lietuvos muziejus, nes tokio koncentruoto tautinio turinio dar nesu maèiusi. Èia ir Petro Rimðos Saulëtekis ( ), kurá Laima Kreivytë parodoje 1907:2007. Privatûs pokalbiai sëkmingai sugretino su Pauliaus Vitkausko daugiakoje këde KU-DIR-KA (2006). Be jokios abejonës, aplinkui blaðkosi M.K. Èiurlionis su savo didingomis sonatomis ir ávairiais spinduliais bei miðkais. Tik èia jis skamba ironiðkai. Vaizde galima atpaþinti ir Antano Baranausko pliktelëjusá ðilelá. O be to, tai dar yra ir vaizdas ið Paneriø duobës! Visas palikimas dar labiau dramatizuojasi þvelgiant mirties akimis, o kûrinys aprëpia ne tik groþæ Lietuvos, bet ir istorines skriaudas. Ohoho. Ir kompozicija neperkrauta, ir kièo nëra. Tik vos vos ironijos. Be jos kûrinys neveiktø kaip lygintuvas be elektros. Neaiðku tik viena kuriems galams tokiems kûriniams reikia angliðko pavadinimo? Tik Lietuvos þmogus, þinantis visà lietuvybës programà atmintinai, gali visa ðirdimi pajusti tà reikðmiø orkestrà. Ðiaip europieèiui nei Paneriai, nei Rimða greièiausiai niènieko nesakys. Kitaip tariant, orientacija á platesnæ rinkà turi savø sunkumø. Negana iðversti pavadinimà. O kartais ir èia, vietoje, lieka neaiðkûs renginio tikslai ir uþdaviniai. Manau ir noriu tikëti, kad teisingai þiûrovas darosi reiklesnis. Paroda veikia iki geguþës 17 d. VDA parodø salë Titanikas (Maironio g. 3, Vilnius) Dirba antradieniais ðeðtadieniais val. Ðiukðlyno milijonieriaus kraðte Giedriaus Jonaièio paroda Mashup VDA Akademijos galerijoje Eglë Naujokaitytë Jau ne syká pagarsëjæs (auto)ironiðku humoru ir gebëjimu apie rimtus dalykus pasisakyti absurdiðkai nerimtai, Vilniaus dailës akademijos dëstytojas, sausos adatos meistras, didþiosios dalies lietuviðkø banknotø tëvas Giedrius Jonaitis kuriam laikui vël apgyvendino vienà ið savo kreivø pasauliø Akademijos galerijoje. Ðá kartà parodà sudarë dvi puikiai kontrastuojanèios dalys: rimtoji, techninë, bet gink Dieve ne nyki ar sausa kaip toji adata, ir prieðinga rimtumui pulsuojanti, gyva ir siurreali grafika, beprotiðkà atmosferà kuriantis objektø, muliaþø, pseudoskulptûrø ir instaliacijø rinkinys antrame galerijos aukðte. Stebint preciziðkà, neátikëtino kruopðtumo ir smulkmeniðkos akies reikalaujanèià grafikà galvoje staiga pradëjo skambëti 1986-øjø Paulo Simono daina The Boy in the Bubble. Ðioje dainoje muzikantas apdainuoja realiai tuo metu dar neávykusius siurrealistinius vaizdinius ir chaotiðku, dirbtinu virstantá pasaulá: Tai buvo viena ið tø lëtø dienø, saulë tvoskë á kelio pakraðèiu þygiuojanèius kariûnus, ið kaþkur sklido ryðki ðviesa ir apðvietë sprogstanèias lauk parduotuviø vitrinas ir sprogmenis kûdikio veþimëlyje... Tai neáprastø ir stebuklingø laikø pradþia, taigi neverk, mieloji, neverk... Sausas vëjas ûkavo tuðèioje dykumoje ir suko ratus aplink gyvybës lopðá, o negyvas smëlis krito ant vaikø, jø tëvø ir motinø, ir visos automatizuotos þemës... Tai lyg apsisukti ore paðokus visi aplink tik ir ðokinëja, medicina daro stebuklus ir stebuklingu tampa menas. Ne maþiau iðmintingas muzikantas ir poetas Peteris Gabrielis, iðgirdæs ðià dainà, iðkart pareiðkë jà esant pranaðiðka: praëjus maþdaug 20-èiai metø po dainos iðleidimo tada sudainuotos eilutës paaiðkëjo esanèios kraupiai taiklios. Na, dykumos, aèiû Dievui, dar nenuklojo viso pasaulio, bet juk pamaþu prie to artëjama, o neátikëtini dalykai iðties dedasi. Kartais net gàsdinantys dalykai. Tai, apie kà kadaise þmonës në nedráso pagalvoti ar bent jau realiai nesitikëjo. G. Jonaièio grafika man pasirodë turinti daug bendra su minëtàja P. Simono daina: beprotiðkai komponuojami siurrealûs siuþetai ir pranaðiðka potekstë. Darbuose verdantis ikiapokaliptinis chaosas autoriui suðvytëjo dar anksèiau ( m. laikotarpiu), nei minëtoji daina buvo paraðyta. Kiti (daugiausiai 10-ojo deðimtmeèio darbai) atvirkðèiai, labiau atsiremia á jau egzistuojantá istoriná paveldà: barokines kolonadas G. Jonaitis uþbogina savo ðeimai ant galvos ( Mano ðeima, 1997), o Vytautà paguldo þiûrëti á savo paties tarp kometø Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas skriejantá kûnà ant þirgo ( Vytautas, 1987 m.). Katës, þirgai, kosmosas, kometos, raketos, planetos, rankos, kojos ir siautulinga pasaulio pabaiga. Ar naujo pasaulio pradþia? Pritrenkta ir suþavëta në nepajuntu, kaip atsiduriu ðio pasaulio trimatëje zonoje. Èia jau nebeaiðku, ar pasaulis pasibaigë, ar tuoj pasibaigs. Teko skaityti trumpà praneðimà apie tai, kad Mashup parodoje...net ir linksmi ar provokuojami elementai galerijoje sukuria rimtumo ir muziejiðkumo atmosferà. Neþinau, kaip ir kam, bet nei galerinis sterilumas, nei kiek nuoðaliau (nebûtinai bendros atmosferos kontekste) iðkabinta svajingø pastoraliniø pasteliø serija nesugriovë postapokaliptinio ðiukðliø pasaulio baliaus. Á já atvykau visai viena, taèiau anaiptol taip nesijauèiau. Teritorijà stebi tuðti, ciniðki þiûroviø þvilgsniai: viena jø ásitaisiusi kampe, kita paðaipia poza prigulusi ant pakylos, na o treèioji, pirðtinëta ir kojinëta pripuèiama lëlë, kybo palubëje. Vienatvës jausmà dar labiau slopina nenutrûkstantis ekrane rodomo filmo garso takelis, skambantis kaip 1982 m. vokieèiø avangardistai Einstürzende Neubauten Vakarø Berlyne. Filme G. Jonaitis be skrupulø suvaro mëlynà metaliná objektà (seifà? dëþæ? saugyklà?). Kai kada, atskilus kokiai to daikto daliai, ávyksta atominis sprogimas! Galiausiai paèiam autoriui nusibosta kovoti su tokiu kantriu objektu, akys uþsikuria raudonu lazeriu. Antikapitalizmu rëkia garsiosios G. Jonaièio deðros pasiûla ávairi, galite mëgautis banknotø likuèiais kimðtomis arba gurmaniðkomis kimðimo deðrelëmis! Ðioje ðiukðlyno milijonieriø oazëje slampinëja pikti barsukai, pasidabinæ geleþëliø ðarvais, neðini vielinëmis kraitelëmis su tuðèiais stipriøjø gërimø buteliukais ir maþesnëmis firminëmis deðrelëmis. Kompanijà papildo pilvo vergai : biologiniai modeliukai, stoviniuojantys pasienyje, permatomus skrandelius uþkimðæ tuo, kas liko ið 20 litø banknotø. Nuo lubø aukðtyn kojomis kybo giltinëlë, visai maþa, nes ji dar tolokai. Bet ji keliauja, ir keliauja mûsø kryptimi! Ðtai taip linksmai pro aðaras, liûdnam juokui skambant, G. Jonaitis kuria absurdiðko pasaulio satyrà. Pasyviai isteriðkas sàvartynas vaizduoja tai, á kà realiai ir virsta dabartinis pasaulis, ciniðkai ar abejingai parodoje stebimas ðimtø apatiðkai stoviniuojanèiø þiûrovø, kaip ir tø trijø, aprëdytø firminiais drabuþiais su etiketëmis. Absurdiðkas vartojimo ir ðiukðliø maðinos performansas, kur ði praþûtingai save suka ir suka artëdama prie neiðvengiamo susinaikinimo per hedonizmà ir godumà, sumiðusá su abejingumu ir cinizmu. Tai neáprastø ir stebuklingø laikø pradþia, tad neverk, mieloji, neverk... Paroda veikë iki geguþës 11 d. A UTORIAUS NUOTR. 6 psl. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034)

7 D a i l ë Peizaþas mozaikos pikseliais Pokalbis su menininku Nagliu Ryèiu Baltuðniku Neseniai galerijoje Meno niða ávyko Jûsø personalinë paroda 79.99, joje rodytas monumentaliø mozaikø ciklas þymi naujà kûrybiná etapà. Nemaþai meno þiûrovø Jus dar prisimena kaip grafikà, prieð keletà metø uþsiiminëjote emale, kûrëte metalo atspaudus. Iðbandëte daug ávairiø dailës srièiø. Kaita Jums svarbi? Niekada nesupratau menininkø, kurie atradæ savo stiliø tà patá gali kurti visà gyvenimà. Dar prisimenu sovietiniø laikø apþvalgines parodas, kuriø dabar jau beveik nëra, pavyzdþiui, tapybos respublikinë paroda, á kurià visi suneðdavo savo darbus. Tokiuose renginiuose, bûdavo, eini ir ið toliausiai gali atskirti, kieno darbas pakabintas labai neádomu. Patinka tokie menininkai kaip Maèiûnas ar Beuysas, niekada nesuprasi, kur buvo jø kûrybinës ribos, pamatæs naujus darbus kiekvienà kartà gauni ðokà. Tiesa, negyvenau tais laikais, bet þiûrëdamas á visà jø kûrybos iðklotinæ pamatai labai plaèià skalæ. Manau, toks ir turi bûti menininkas, o tas, kuris kuria, nors ir labai graþiai, bet nuolat tà patá, yra labiau amatininkas. Smagu po vieno etapo atrasti kaþkoká visai naujà kodà, bet sukuri serijà darbø, ir viskas. Gal savaime ateina momentas, kai nebegali apsikæsti ir pasidaro nebeádomu. O tokios monotoniðkos kûrybos nesuprantu: ten medis kairëj, ten deðinëj, du medþiai, po to trys, þali medþiai, rudi medþiai. Kaip gali neatsibosti? Atradæs naujà technikà laikotës panaðios stilistikos... Kartais pati technika daug kà padiktuoja. Pavyzdþiui, kurdamas atspaudus ant metalo mokiausi ið savo klaidø. Dël technologijø prie vienos kliðës gali sugaiðti labai daug laiko. Todël turi gerai viskà apgalvoti, be to, smulkiausios detalës neatsispaudþia. Galiausiai mano kuriami vaizdai dël minëtø technologiniø sunkumø pradëjo artëti prie logotipo, minimalizuoto þenklo sampratos. Visada stengiesi kuo daugiau atmesti, màstai, reikia to ar nereikia, kol galiausiai vaizdas iðsigrynina. Su tapyba buvo panaðiai. Dabar jau matau, kad tai visiðkai ne mano kelias, o spalva man net nereikalinga. Ir tada jau tapiau tik dviem, trim spalvom. O mozaikoje spalvos iðvis beveik negali bûti, todël vaizdas gimsta atsiþvelgiant á galimybes. Esu perfekcionistas, todël jei kûrybos procese matau, kad neiðeis padaryti taip, kaip planavau, metu darbà. Taip atsitiko ne su vienu kûriniu, juk nestovësi ir neaiðkinsi po to prie darbo, kaip èia ið tikrøjø turëjo bûti. Papasakokite daugiau apie tai, kaip susidomëjote tradicijas turinèia meno ðaka mozaika. Kaip atsirado visas ciklas ir paroda 79.99? Kurdamas darbus ið metalo atspaudø ir emalës nupieðdavau eskizà ir tuo praktiðkai mano darbas ágyvendinant meno kûriná baigdavosi. Vëliau mano funkcija bûdavo stovëti ðalia meistro ir stebëti darbo procesà. Taigi, gal mozaika buvo kaip kontrpriemonë susigràþinti visà tiesioginá darbà rankomis nuo idëjos sukûrimo iki galutinio ágyvendinimo. Ja susidomëjau prieð keletà metø ir sukûriau mozaikà naudodamas klasikinæ technikà, taèiau temà pasirinkau ðiuolaikinæ metais dalyvavau tarptautinëje XV Talino grafikos trienalëje For Love Not Money, pristaèiau dvi mozaikas: Flowers are a girl s best friend. Narcizas ir Flowers are a girl s best friend. Roþytë. Tai paskatino imtis didesnio projekto kuriant mozaikas, kurios atlieptø ðiandiená gyvenimo pulsà ir ritmà. Ði technika reikalauja daug kruopðtaus darbo. Per dvejus metus gimë mozaikø ciklas. Man atrodo, kad mozaika gali bûti labai ðiuolaikiðka. Ið smulkiø detaliø sukurtas vaizdas primena pikselius priartintoje nuotraukoje, dëliodamas tuos akmenis að pats tampu didþiuliu spausdintuvu. Parodoje minëjote, jog kuriate ðiuolaikinio pasaulio peizaþà. Ne ðiuolaikinio pasaulio, o urbanistiná peizaþà. Ir tikrai mano darbai yra paremti natûra. Gal net pleneriniai, jei suteiksime ðiam þodþiui platesnæ prasmæ. Nes jie yra ne iðgalvoti studijiniai darbai, o paremti tuo, kà matau realybëje. Visi tie objektai realiai egzistuoja. Kai kurie ið jø netgi man pozavo, tikra ðio þodþio prasme. Ið Jûsø kalbø atrodo, jog stengiatës priimti ir iðnaudoti visas ðiø Naglis Rytis Baltuðnikas, Lazda m. laikø teikiamas galimybes. Tiesa. Paþiûrëkit á meno istorijà, meno prigimtis tokia atliepti laiko dvasià ir galimybes. Juk labai lengvai galime atskirti Renesanso epochos kûriná, antikiná paveldà, ilgai nesvarstæ atpaþástame XX amþiaus pradþios kûrinius, visi jie turi tos epochos þenklus. Dël to ir dabar nesibaidau nieko, kas nauja, ðiuolaikiðka. Toká pasaulá ir fiksuoju. Gaila, kad daugelio galvose dar taip ir liko tas samuolynas. Suprantu, kad Lietuvos dangus, anot Sauliaus Tomo Kondroto, þeminantis þmogaus orumà. Bet juk yra ir kitø spalvø... Nepriskiriate savæs tik prie grafikø, tapytojø ar monumentalistø. Tikriausiai ðiam tarpdiscipliniðkumui átakà padarë ir tai, jog pagal specialybæ esate architektas? Man priimtina labai plati meno tai miesto ar savo kiemo idëjà, tau suprantama, kodël padaryta taip ar kitaip. Pradëjæs nuo minimalistiniø grafiniø þenklø, atrodo, vis didinate kûriniø mastelius, darotës vis labiau monumentalus. Manau, meno kûrinys neturi kelti iliuzijos, kad já galima nupirkti. O dydþiai tikrai veikia. Pavyzdþiui, man labai patinka milþiniðkos Jonathano Borofsky skulptûros Vokietijoje. Aiðku, visam tam reikia dideliø finansø. Ir savo mozaikas norëjau dar didesnes padaryti. Þaviuosi grandiozinëmis idëjomis. Gal todël visada traukë ir þemës menas. Esu net toká teoriná projektà sukûræs, Lietuvos valstybës teritorijà pagal aukso pjûvio proporcijas sulyginau, padariau jà tiesià, simetriðkà. Net Kurðiø nerijà, tokià sudëtingà, S. BALIUCKAITËS NUOTR. Ekspozicijos fragmentas kalbos gama. Nuo streetart o, jei jis geras, iki klasikinës tapybos, pavyzdþiui, labai þaviuosi paskutinio deðimtmeèio Davido Hockney darbais. Tik nesu tikras, ar pats Hockney sugebës ilgai kurti tokius darbus, nes jis irgi vienas ið tø menininkø, kuriø negali nuspëti. Tiesa, jo etapai ne tokie trumpi kaip mano. Taigi, að neturiu amþiaus, þanrø ar stiliaus cenzo. O dël architektûros manau, kad tai tikrai veikia. Architektûra labai daug davë, pirmiausia paveikë màstymà. Pirmas svarbus architekto klausimas sau kodël visa tai yra? Brëþdamas brûkðná tu turi atsakyti, kodël brëþi. Jei neturi idëjos, geriau pasëdëk. Galbût ið architektûros ir dëmesys linijai. Manau, kad forma tikrai stipriau uþ spalvà. Juk net spalvø dëmës turi kontûrus ir að pats su pieðtuku galiu daugiau. Apskritai tikiu, kad architektûra turi labai didelæ reikðmæ mûsø gyvenimui. Þmogiðkas mastelis, proporcijos ir ákvepianti aplinka visai kitaip veikia þmogø. Tokioje aplinkoje aiðkiai maiðlyginau. Yra visas projektas, kaip tai bûtø galima padaryti, kraðtus iðbetonuoti, visur ta tiesi linija bûtø, krantai suvesti, kad civilizacija matytøsi. Tokie grandioziniai projektai parodo þmogaus buvimà, pranaðumà prieð gamtà. Dar turiu kità kûrinio idëjà pastatyti milþiniðkà, kokiø 100 metrø,,ðtangà á dangø, vëjo ir ðoniniø apkrovø veikiama ji smarkiai vibruotø ir gaustø. Þmonës dël garso ir keliamo áspûdþio bijotø prie jos net artëti, ásivaizduokite visà tokià negyvenamà miesto dalá. Kokià emocijà tai perteiktø. Aiðku, dar joks inþinierius tokiai idëjai nepritarë. Apskritai matau didelá nesusikalbëjimà. Þmonës nesupranta, kad menas turi bûti savitikslis ir maþiau deklaruoti socialines ir kultûrines problemas. Èia tiktø klausimas apie prasmæ. Norëèiau sukurti kûriniø, kurie iðvis neturëtø jokios prasmës. Bet tai labai sunku. Kiekvienà kartà, kai duodi sau tokià uþduotá, kûrinys jau A UTORIAUS NUOTR. ágauna prasmæ. Toks uþburtas ratas... Bet manau, jei kam nors pavyktø, tai bûtø absoliutaus meno pasiekimas visiðkai nieko nesakantis darbas. Taèiau tai turëtø bûti sàmoningai padaryta. Praktiðkai neáveikiama uþduotis. Pavyzdþiui, kurdamas mozaikas,,flowers are a girl s best friend. Narcizas ir,,flowers are a girl s best friend. Roþytë padariau tikslias prekiø etikeèiø kopijas. Jos tokios tikslios, kad gali net brûkðniná kodà nuskenuoti. Mozaika,,79,99 visiðkai atitinka parduotuvës kainos formà. Atrodo, nëra nieko ið ðalies prikiðta, bet vis tiek, juk tai þmogaus kûrinys, protu atrinktas vaizdas, tai nëra kaþkoks gamtos darinys, kuris ið màstanèiojo pusës gali atrodyti beprasmis. Kaip, tarkime, þolë ar dar kvailesnis padaras medis. Menine prasme ðie objektai neturi jokios aið- kios prasmës, tai þmogus suteikia tiems objektams simboliðkumo. Kartais net pabandau kurti uþsimerkæs. Visada ádomu, kas gausis. Galiausiai atsimerki ir nustembi, rezultatas visai neblogas, nors kûrei visiðkai nesàmoningai, automatiðkai. Tendencijà kurti netikëtus derinius vengiant gilesniø prasmiø pastebëjau Jûsø emalës darbuose. Pavyzdþiui, kûrinyje Remember Christmas is not a game!, kur uþraðà papildo pavaizduotas þmogus, nutaikæs pistoletà á meðkà. Bet juk mûsø gyvenimas toks ir yra. Minëtame kûrinyje panaudotas þodþiø þaismas. Angliðkas þodis game reiðkia ne tik þaidimà, bet ir sumedþioto laukinio þvëries mësà. Padariau ðá darbà bûdamas Ðpitzbergene, nes ten be ðautuvo niekur negali eiti, labai pavojinga, meðkos gali uþpulti. O su ðautuvu vargas, juk vis tiek ginklas, baisu su juo vaikðèioti... Ðitas kûrinys kaþkodël tapo labai populiarus, draugai net marðkinëlius praðë padaryti. G ranas A. Ohldieckas 2008 metais raðë, kad Jûsø kûriniai veda á absurdo pasaulá. Kà apie tai manote? Tiesà pasakius, nemanau, kad mano kûriniai deklaruoja kaþkoká kità, nerealø absurdo pasaulá. Kaip ir sakiau, dauguma mano darbø yra ið natûros. Koká vaizduoju, toks jis ir yra. Absurdo pasaulyje tikriausiai bûtø kaþkas tobulesnio, nes tu þinotum, kad kà nors padarius ávyks visiðkai kitaip, nei prognozavai. O dabar mes daug kà galime nuspëti. Viskas ir vyksta paèiu baisiausiu scenarijumi tiek kultûrine, tiek socialine, tiek politine prasme. Neseniai maèiau televizijos reportaþà: vargðas senas þmogus, sergantis psichine liga, bus iðmestas ið ligoninës, nes valstybë nusprendë juo nebesirûpinti, visi aplinkiniai ir kaimynai kalba, jog tai gali baigtis tragedija. Visi þino, bet niekas nieko nedaro. Taigi, ar èia ne absurdo pasaulis? Aiðku, nekalbu konkreèiai tik apie Lietuvà, tai vyksta visame pasaulyje. Visa tai, kà matau ir vaizduoju savo darbuose, gal tik be senolio, kita kalba, bet mintis ta pati. Kas dar ákvepia kûrybai? Daug dirbu reklamos srityje. Patinka braukti ribas tarp komercijos ir meno. Nors man nesuprantamas pats þodis komercinis menas. Danielis Hirstas labai perkamas menininkas, ar jis nuo to prastesnis klausimas. Manau, gera reklama irgi yra didelis meno kûrinys. Dar padeda kelionës, pavyzdþiui, ne vienà kartà lankiausi Ðpitzbergene. Ten nëra jokiø medþiø, jokiø þoliø, vien ledas ir akmuo grafika. Tiesa, tik dangus gal per daug spalvotas, bet gal ir tai galima bûtø pakoreguoti kokiom neoninëm patrankom. KALBINO KOTRYNA MARKEVIÈIÛTË Paroda veikë balandþio18 geguþës 10 d. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034) 7 psl.

8 K i n a s Trys Madso Mikkelseno portretai Filmø ciklas Skalvijoje Ðá penktadiená Skalvijos kino centras pradeda rodyti filmø ciklà Trys Madso Mikkelseno portretai. Aktoriaus gerbëjai galës prisiminti filmus, atskleidþianèius skirtingas jo talento briaunas. Tai pernai Berlyno kino festivalyje apdovanota Nikolajaus Arcelio kostiuminë istorinë drama Karaliðkas romanas (Danija, Ðvedija, Èekija, 2012), kuriame Mikkelsenas suvaidino Danijos karalienës Karolinos Matildos meiluþá intelektualà, politikà ir reformatoriø Johannà Friedrichà Struense þmogø, kuris gerokai peraugo savo laikà. Lietuvoje labai populiarûs Anderso Thomaso Jenseno Adomo obuoliai (Danija, 2005) juodoji komedija apie neonacio resocializacijà. Joje Mikkelsenui teko ekscentriðko pastoriaus Ivano vaidmuo. Treèiasis filmas Thomo Vinterbergo Medþioklë (Danija, 2012). Uþ ðiame filme suvaidintà neteisingai pedofilija apkaltintà mokytojà pernai Kanuose Mikkelsenas buvo apdovanotas prizu geriausiam aktoriui. Gimæs 1965 m. aktoriaus Henningo Mikkelseno ðeimoje, Madsas nuo devyneriø metø uþsiëmë sportine gimnastika, aðtuonerius metus buvo profesionaliu ðokëju ðiuolaikinio ðokio trupëje Micado Dance Ensemble m. baigæs teatro mokyklà, jis porà metø vaidino teatro scenoje aisiais prasidëjo ir Mikkelseno kino karjera: suvaidinæs neonacá narkomanà Toná filme Narkotikø prekeivis ( Pus- Hanibalas her ), jis tapo vienu didþiausiø danø kino atradimø. Filmà kûrë ðiemet vienu kandidatø á Auksinæ palmës ðakelæ laikomas reþisierius Nicolas Windingas Refnas m. Mikkelsenas sëkmingai filmavosi danø filmuose m. bendros danø, ðvedø, norvegø gamybos filme Dinos knyga (2002, reþ. Ole Bornedal), sukurtame pagal Herbj rg Wassmo romanà, prasidëjo tarptautinë aktoriaus karjera. Tais paèiais metais jis nusifilmavo Lone Scherfig dramoje Vilburas nori nusiþudyti (Danija, D. Britanija), 2004-aisiais suvaidino riterá Tristanà Antoine o Fuqua filme Karalius Artûras. Èia jo partneriais buvo Clive as Owenas ir Keira Nightly. Taèiau tik piktadario Le Ðifro Dþeimso Bondo prieðininko ir teroristø bankininko vaidmuo filme 007. Kazino Royale (2006, reþ. Martin Campbell) pavertë Mikkelsenà tarptautine þvaigþde m. jis suvaidino rusø kompozitoriø Igorá Stravinská prancûzø reþisieriaus Jano Kouneno filme Coco Chanel & Igor Stravinsky. Daug populiarumo jam atneðë ir þiaurumu bei krauju paplûdæs filmas Valhalla Rising (Danija, D. Britanija, 2010), kurá taip pat kûrë Refnas, jau ágijæs kultinio reþisieriaus statusà. Èia Mikkelsenas suvaidino Vienaaká suþalotà kovotojà nebylá, kuris nerodo jokiø emocijø. Nors jo herojai daþnai nesukelia simpatijø, Mikkelsenas sugeba suintriguoti þiûrovus nuo pat filmo pradþios. Jis mano, kad aktoriaus uþdavinys apginti personaþà, kad ir koks nemalonus jis gali pasirodyti þiûrovams. Danø kritikai sako, kad panaðiai apie savo filmø herojus mano ir Refnas. Mikkelseno ir Refno vardai tapo danø kinematografijos pasaulinës sëkmës sinonimu, o Danijos karalienë apdovanojo aktoriø bajoriðku titulu uþ jo nuopelnus garsinant ðalá. Dar prieð tapdamas geriausiu pernykðèio Kanø kino festivalio aktoriumi, Mikkelsenas buvo laikomas vienu ádomiausiø naujosios kartos Europos aktoriø. Jis gali vaidinti ir þiaurius piktadarius (tokius vaidmenis filmuose Titanø susidûrimas ar Trys muðkietininkai jam neseniai pasiûlë Holivudas), ir ekscentriðkus personaþus, ir genijus. Ir nors daþniausiai jam tenka niekðai, gerumà spinduliuojantys ar komiðki personaþai aktoriui taip pat pavyksta puikiai. Vaidindamas didelio biudþeto filmuose Mikkelsenas neatsisako ir kameriniø daniðkø filmø. Juolab kad turi ið ko rinktis: pusðeðto milijono gyventojø Danija dabar gali pasigirti net keliais pasaulinio garso reþisieriais Larsu von Trieru, Refnu, Susanne Bier, kurios filmuose Mikkelsenas taip pat vaidina seniai ir daþnai, Thomasu Vinterbergu bei Lone Scherfig. Kelis kartus iðrinktas seksualiausiu Danijos vyru ir vadinamas niûriuoju sekso simboliu Mikkelsenas daþnai pasirodo ir reklaminiuose filmuose. Kai aktorius nusifilmavo Tailande kurtoje kelioniø biuro Star Tour reklamoje, visoje Skandinavijoje kilo susidomëjimo ðiuo biuru banga, kuri iðkart buvo pavadinta Mikkelseno efektu. Neseniai pasirodþiusio norvegës Heddos H. Robertsen erotinio romano Mane veþa Madsas Mikkelsenas ( Skutt i filler av Mads Mikkelsen ) herojë devyniolikmetë Alba savo fantazijø herojui suteikë ne tik aktoriaus vardà, bet ir bruoþø. Aktorius pabrëþia, kad populiarumas jam reiðkia galimybæ padëti likimo nuskriaustiems þmonëms, nes þinomø þmoniø remiami projektai turi daugiau galimybiø sulaukti þiniasklaidos dëmesio. Mikkelsenas tapo organizacijos Refugees United, kurios duomenø bazë leidþia pabëgëliams ið ávairiø karo apimtø ðaliø rasti vienas kità, ambasadoriumi. Ðá pavasará Mikkelsenas daugumai televizijos (ne mûsø) þiûrovø asocijuosis su genialiu psichiatru ir þudiku kanibalu Hanibalu Lekteriu: Mikkelsenas vaidina pagrindiná vaidmená NBC kanalo seriale Hanibalas (JAV, 2012, reþ. Brian Fuller). Primerktos akys, siauros suspaustos lûpos, sunkiai apibrëþiamas europietiðkas akcentas, elegantiðki kostiumai ir santûrumas taip kritikai apibûdina jau ketvirtà ekraniná Hanibalo Lekterio ásikûnijimà. Serialo Lekteris praktikuojantis gydytojas psichiatras, FTB konsultantas, padedantis jaunam agentui, tirianèiam serijinio moterø þudiko bylà. Pasak kritikø, Mikkelsenas psichiatro psichopato vaidmenyje ðûvis á deðimtukà, nors jam teko nelengva uþduotis: susigrumti ir su personaþu, ir su anksèiau já vaidinusia legenda Anthony Hopkinsu. PARENGË Þ. P. Mums raðo Apie VEKS o ðleifà Kultûra niekaip neiðauga nemylimos podukros marðkiniø tokià net Europai gëda rodyti, ir tikrai nereikia jai jokiø struktûriniø fondø pinigø, kurie liejosi ir tebesilieja á kitas sritis. Pinigai ir kultûra yra nesuderinami dalykai. Jei jø atsiranda (kaip Vilniui tapus Europos kultûros sostine 2009 ), tai tik tam, kad iðmanûs skalbëjai juos plautø ir ðveistø. Taip atrodo paskaièius Respublikos ir alfa.lt þurnalistø raðinius ir pasiklausius kai kuriø kultûros þmoniø komentarø. Jie pasirodë tada, kai á naujai formuojamos Lietuvos kultûros tarybos pirmininkes buvo pasiûlyta Daina Urbanavièienë, Vilniaus dailës akademijoje dirbanti projektø skyriaus vadove. Tiesiogiai ji nekaltinama (nes nëra pagrindo), taèiau máslingai uþsimena apie VEKS o ðleifà ir kad VEKS iðmokë taðkyti pinigus. Generalinë prokuratûra paskelbë, jog vieðajai ástaigai Vilnius Europos kultûros sostinë 2009 (VEKS) skirtos lëðos panaudotos pagal paskirtá, o visi darbai, uþ kuriuos sumokëta, buvo atlikti. Nenustatyta, kad sudarydami sutartis pareigûnai bûtø piktnaudþiavæ tarnybine padëtimi, turëjo korupciniø tikslø, motyvø, teigë prokuroras. Þinoma, visada atsiras geriau þinanèiø asmenø, kuriems negalioja nei teisininkø iðvados, nei nekaltumo prezumpcija. Dabar tai madinga geriau tikëti klanais, pasauliniu sàmokslu ir horoskopais. Bet patys merkti uodegas ir bûti apkaltinti uþ ðmeiþtà tokie þinovai bijo. Todël Respublikos straipsnyje atsiranda tokios frazës kaip pinigø plovimu átarinëtoje ástaigoje. Teisësaugos nepatvirtinti átarimai ið bûtojo laiko stebuklingai meta ðleifà á dabartá. Kas per ðleifas? Kokia jo cheminë sudëtis? Kadangi pati dvejus metus dirbau VEKS e, tas ðleifas krinta ir ant manæs. Þinau, kad nieko nepraploviau kaip ir tame paèiame kabinete dirbusi Daina. Jos kompetencijà, darbðtumà, sugebëjimà bendrauti gali patvirtinti su ja dirbæ menininkai ir kultûros projektø vadovai. Bet þinantiems tiesà patikinimai nedaro áspûdþio. Að irgi buvau prokuratûroje (joje buvo beveik visi, dirbæ su projektais) ir þinau, kaip smulkmeniðkai pro didinamàjá stiklà buvo tiriami net ir nedidelio biudþeto renginiai. Taip, ne viskas buvo tobula, dël krizës ne kartà maþinti biudþetai, buvo nesusikalbëjimø, bet kabinti ant visø VEKS e dirbusiø þmoniø faktais nepatvirtintà plovimo ir taðkymo ðleifà yra neteisinga. O gal reikia paþvelgti kitaip, ir VEKS o ðleifu laikyti ávykusias Pirosmanio, Ðaltojo karo dizaino ir meno NDG, Miesto istorijø ÐMC parodas, daugybæ koncertø, programà jauniems menininkams Europos menø mokykla? Pagaliau VEKS o inicijuotus renginius Gatvës muzikos diena, Kultûros naktis, Menas netikëtose erdvëse? Kad pirmieji du neiðnyko pasibaigus sostinës metams Dainos nuopelnas, ji visuomeniniais pagrindais pati juos organizavo. Kol vieni kitus vaginsim ir kaltinsim dël savo ir kitø nesëkmiø, tol ir gyvensim grieþdami dantimis, ásikibæ suskilusios geldos. Gal reikia pradëti konstruktyviai diskutuoti ir vienytis, kad kultûra taptø ne pramogø pasaulio, o rimtos politikos prioritetu. LAIMA KREIVYTË Svetur Thomasui Vinterbergui Prix MEDIA apdovanojimas Danø kino reþisierius Thomasas Vinterbergas tapo 2013 m. Europos Sàjungos Prix MEDIA laureatu. Apdovanojimas skiriamas geriausiam projektui, atitinkanèiam ES programos MEDIA teikiamos paramos kinui kriterijus. Vinterbergui apdovanojimas skirtas uþ kitais metais pasirodysiantá filmà Komuna ( Kollektivet ), pasakojantá apie gyvenimà Danijos komunoje XX a. 8-ajame deðimtmetyje. Geguþës 19 d. Kanø kino festivalyje Thomasui Vinterbergui já áteiks uþ ðvietimà, kultûrà, daugiakalbystæ ir jaunimà atsakinga Komisijos narë Androulla Vassiliou. Prie ðio Vinterbergo projekto prisidëjo scenarijaus autorius Tobiasas Lindholmas ir prodiuserë Sissë Graum. Scenarijus yra itin svarbi ir, þinoma, daug kûrybiðkumo reikalaujanti filmo kûrimo dalis. Dþiugu, kad turime Europos Sàjungos programà MEDIA, kuri padeda ávertinti patá sudëtingiausià filmavimo etapà ir paskatinti filmo kûrëjus, sakë Vinterbergas. Vienas ádomiausiø ir talentingiausiø Europos reþisieriø ðio apdovanojimo iðties nusipelnë. Vinterbergo filmai nëra áprasti: jie skatina susimàstyti, istorija puikiai pasakojama, o vaidyba nepriekaiðtinga. Ðis reþisierius nebijo rizikuoti, tad po jo 2012 m. pasauliná pripaþinimà pelniusio filmo Medþioklë visi nekantriai laukëme naujojo kûrinio. Mane taip pat itin nudþiugino, kad pirmàjá ES Prix MEDIA apdovanojimà 2012 m. pelnæs Asgharo Farhadi filmas Praeitis ( Le passé ) ðiais metais yra atrinktas á oficialø Kanø kino festivalio konkursà, sakë Vassiliou. Vinterbergas ðiemet vadovaus antrosios oficialiosios Kanø kino festivalio programos Ypatingas þvilgsnis vertinimo komisijai. Pasaulyje jis iðgarsëjo 1998 m., kai Kanuose Specialiuoju prizu buvo apdovanotas jo filmas Ðventë pirmasis oficialus judëjimo Dogma 95 filmas. Ðio judëjimo principus Vinterbergas suformulavo kartu su Larsu von Trieru, Kristianu Levringu ir S renu Kragh- Jacobsenu, filme reþisieriaus vardas oficialiai nebuvo pristatytas. Vinterbergo filmas Medþioklë, kurio kûrimui ir platinimui pagal programà MEDIA skyrë eurø, pernai buvo rodytas konkursinëje Kanø kino festivalio programoje, Madsas Mikkelsenas apdovanotas prizu uþ geriausià pagrindiná vyro vaidmená. Europos Sàjungos apdovanojimas Prix MEDIA skiriamas uþ didþiausià populiarumo potencialà turintá projektà, atitinkantá 2013 m. programos MEDIA paramos kriterijus. Filmas gali bûti pagrástas pramanyta istorija, animacinis arba dokumentinis, taèiau skirtas demonstruoti kino teatre. Prie kûrimo iðlaidø, atitinkanèiø programos MEDIA paramos kriterijus, priskiriamos iðlaidos, susijusios su scenarijaus raðymu, pagrindiniø aktoriø bei personalo paieðka ir atranka, finansinio plano parengimu, pradine rinkodara. Nugalëtojà renka vertinimo komisija, sudaryta ið nepriklausomø ekspertø, Europos Komisijos ir Ðvietimo, garso ir vaizdo bei kultûros vykdomosios ástaigos, valdanèios programà MEDIA, atstovø. PAGAL EUROPOS KOMISIJOS INF. 8 psl. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034)

9 K i n a s Pagrindinis veikëjas Krësle prie televizoriaus Praëjusio ðeðtadienio vakaras buvo labai ilgas: þiûrëjau Sidabriniø gerviø apdovanojimø ceremonijà, kurià tiesiogiai transliavo LRT. Jei atvirai, pasijutau lyg kolûkio kultûros namuose, nors sëdëjau ant savo sofos. Toká áspûdá paliko ne apdovanotieji, o tai, kad jie buvo lyg tarp kitko visai ne pagrindiniai iðkilmiø veikëjai. Kartais atrodë, kad teikiantieji apdovanojimus net jautësi svarbesni. Bet pagrindinis vakaro veikëjas buvo lietuviø nevisavertiðkumo kompleksas. Bûtent jis verèia mus nuolat pabrëþti, kad esame europieèiai. Ceremonijos scenarijaus autoriai tai pasirinko iðeities taðku ekrane buvo kelionë po Europà. Po jà keliavo lietuviø dainininkai ir dainininkës, trumpam pasijutæ prancûzais, italais, Balkanø ar Skandinavijos gyventojais. Kelionë buvo gana áprasta tautinei masinei kultûrai: nuo vienos kliðës prie kitos. Didþiuliø fototapetø fone sàlygiðkame Paryþiuje dainavo ir ðoko moteris su berete, sàlygiðkoje Romoje daug prostitutëmis apsitaisiusiø moterø, sàlygiðkame Berlyne kaþkokia panelë bedieviðkai tyèiojosi ið tragiðkosios Lili Marlen, sàlygiðkuose Balkanuose vangûs lietuvaièiai pasijuto Emiro Kusturicos grupës nariais... Sakyèiau, originalesnis nebent Skandinavijos ásivaizdavimas: po ceremonijos vedëjø þodþiø apie Ingmarà Bergmanà scenoje pasirodë Ruslanas Kirilkinas su palydovëmis. Skaisèiai avietinis dainininko kostiumas, matyt, turëjo sukelti þemuogiø pievelës prisiminimus. Nykûs scenarijaus tekstai (net pagailo ceremonijos vedëjø Gabijos Jaraminaitës-Ryðkuvienës ir Andriaus Þiurausko, kuriems teko ágarsinti banalybiø srautà) nuolat pirðo mintá, kad esame ðalis, kur filmuoja daug turtingø uþsienieèiø, bet keliø ar keliolikos sezonø naujumo þinios tik pabrëþë kompleksus. Tarsi bûtume ðalis be savo kino istorijos, tradicijos ar meistrø. Tik pagalvojæs, kaip ádomiai buvo galima pristatyti Auksine gerve uþ gyvenimo nuopelnus apdovanotà Jonà Tomaðevièiø vien kadrais ið jo nufilmuotø filmø, supratau, kad ceremonijos autoriams rûpi ne tai. Jie kreipiasi á tà neiðprususá, neturtingà, pagyvenusá lietuviðkø televizijø þiûrovà, apie kurá Andriaus Tapino diskusijø laidoje praëjusá ketvirtadiená kalbëjo vienas iðmintingas lietuviðkos þiniasklaidos ekspertas. Paskutiniais metais vis labiau pastebimas ne tik televizijos lygiavimasis á dugnà ir noras viskà redukuoti iki to lygio, kuris suprantamas net analfabetams, jau subrandino savo vaisiø. Ðtai kaip TV3 anonsuoja Marthos Fiennes filmà Oneginas (TV3, 19 d ): XIX a. pradþios Rusija. Mieste gimæs bei uþaugæs aristokratas Eugenijus Oneginas (akt. Ralph Fiennes) paveldi dëdës sodybà kaime ir persikrausto èia gyventi. Netrukus já beviltiðkai pamilsta jauna ir aistringa Tarp dviejø mylimøjø mergina vardu Tatjana (akt. Liv Tyler), taèiau daugybæ romantiniø nuotykiø patyræs Oneginas atstumia jos meilæ. Prabëgs keleri metai, ir situacija apsivers aukðtyn kojomis... Jie net neslepia: Ir nepriminkite mums jokio Aleksandro Puðkino, juolab klasikinës rusø literatûros. Mes geriau þinome, ko reikia eiliniams lietuviams, kad jiems bûtø graþu. Mëgstu liûdnas meilës istorijas. Ðávakar (17 d ) siûlau nepraleisti TV1 Snobo kino. Tegu nesuklaidina laidos pavadinimas jis atsirado tada, kai Lietuvoje pirmàkart turèiais tapo ávairûs apsukrûs þmonës, kuriems kultûra buvo kaip priminimas apie nuospaudà. Tie þmonës steigë ir televizijas, tad bet koks rimtas filmas jø ekranuose galëjo pasirodyti tik su niekinanèia rubrika. Snobo kine ðávakar Jameso Gray aus filmas Tarp dviejø mylimøjø (2008). Jis perkels á Niujorkà, kur gyvena Leonardas. Vaikinas vis abejoja, ar vesti tëvø jam iðrinktà Sandrà (Vinessa Shaw), ar pasiprieðinti jiems ir ásiklausyti á jausmus, kuriuos þadina naujoji kaimynë Miðel (Gwyneth Paltrow). Ið tikrøjø Leonardas atsiduria ne tarp dviejø mylimøjø, o tarp proto ir instinkto ir turi pasirinkti. Ðis pasirinkimas siejasi su bûtinybe priimti brandos amþiø, o kartu su juo ir neiðvengiamà liûdesá. Dabar reta filmø, kuriuose meilë rodoma taip dramatiðkai. Vienas reþisieriaus ákvëpimo ðaltiniø buvo rusø raðytojo Fiodoro Dostojevskio apysaka Baltosios naktys. Gray us sako, kad Dostojevskio herojus, be abejo, turi psichologiniø problemø, bet istorija pirmiausia pasakoja apie jo meilës santykius. Toks poþiûris Gray ui pasirodë ádomus: Daþnai sunku rimtai kalbëti apie meilæ, dauguma apie tai prabylanèiø filmø yra romantinës komedijos, nes meilës bûsena kartais atrodo absurdiðka, juk labai daþnai mes ásimylime svajonæ arba idëjà. Tai ne pirmas filmas, kurá kartu kûrë Gray us ir Joaquinas Phoenixas. Leonardo vaidmuo paraðytas specialiai Phoenixui, kuriuo ne vienas mano kolega susidomëjo po ðiemet Kino pavasaryje parodyto Paulo Thomo Andersono Mokytojo. Gray us ðá puikø aktoriø atrado anksèiau. Dar vienas filmas apie meilæ garsaus Honkongo reþisieriaus Wong Kar-wai 2007 m. JAV kurtos Mano vaivorø naktys (BTV, 22 d ). Filmo herojë Elizabet (dainininkë Norah Jones) ieðko savæs ir bando uþgydyti meilës þaizdas. Simboliðkame kelyje mergina sutiks daug þmoniø, kurie padës jai pakeisti poþiûrá á gyvenimà, iðsivaduoti ið praeities. Ið praeities vaduotis visada sveika, nors visø pasekmiø ir negali numatyti. Abejoju, ar Taivano ir JAV reþisieriaus Ango Lee filmo Imam Vudstokà (LRT, 19 d ) herojus Niujorko interjerø dizaineris numatë, kuo baigsis jo noras gráþti namo ir gelbëti provincijoje merdintá tëvø verslà øjø vasarà jis surengë muzikos festivalá, kuris tapo naujø laikø pradþia. Naujø paproèiø, muzikos ðvenèiø, meilës santykiø... Dabar oficialiai ávairiose ðalyse registruojamas homoseksualø santuokas taip pat galima sieti su Vudstoku. Reþisieriui buvo ádomu suprasti, kokie þmonës buvo tie pirmeiviai. Angas Lee filme atkuria maiðtinguosius 1969-uosius. Richardo Donnerio 2003 m. filme Laiko ákaitai (LNK, 18 d. 22 val.) kalbama apie ateitá, kai bus ámanoma visiðkai paprastai atsidurti pasirinktame amþiuje. Filmo herojai, jauni amerikieèiø mokslininkai, kasinëja netoli vienos XIV a. Prancûzijos pilies, o jø profesorius Dþonsonas aptinka laiko koridoriø ir negráþta ið praeities. Filmas naivus ir, matyt, labiau skirtas vaikams, bet ðeðtadiená tuo pat metu juk visus átrauks kitas laiko koridorius Eurovizijos konkursas, kurá transliuos LRT. Neþinau, kaip Jûs, mieli skaitytojai, bet bûdamas namudinis kultûrologas kartais patenkinu savo smalsumà, norëdamas suprasti, kaip europieèiai ásivaizduoja save. Tik stengiuosi rasti kità konkursà transliuojantá kanalà, nes teko pasibaisëti lietuviðkais komentarais jø banalumo lygis nepakeliamas. Cukruota Eurovizijos Europa, þinoma, sukelia siaubà, bet jei pasiilgote intelektualaus filmo, kuris priverstø su siaubu atsigráþti á savo praeitá, ðávakar (LRT, 17 d ) pasiþiûrëkite vieno geriausiø ðiø dienø lenkø reþisieriø Wojciecho Smarzowskio 2009 m. sukurtus Blogus namus. Jis pasakoja apie tà laikà, ið kurio mes visi atëjome. Filmo herojus yra zootechnikas Edvardas. Po þmonos mirties jis prasigërë, bet nusprendë stvertis ðiaudo ir ásidarbinti kitame Lenkijos pakraðtyje valstybiniame þemës ûkyje. Vykstantá á naujà vietà já uþklumpa audra ir vyras pasipraðo pernakvoti atokioje sodyboje. Po ketveriø metø, jau karo padëties laikais, ðaltà þiemos dienà Liaudies Lenkijos pareigûnai já vël atveþa á tuos paèius namus: þmogþudystëmis apkaltintas Edvardas turi padëti rekonstruoti, kas ávyko tà audringà naktá name. Leitenantas Mruzas ir visa jo komanda ðildosi, kuo gali, o gali, þinoma, alkoholiu, ir ne iðkart pastebi, kad máslës áminimas ima kelti grësmæ. Bloguose namuose nebus vaiduokliø, vampyrø ar kitokios antgamtiðkos bjaurasties. Bet bus tiesa apie laikà ir þmones. Smarzowskis puikiai filme iðnaudojo visus trilerio elementus, virtuoziðkai suderino du laiko sluoksnius, bet ne atsakymas á klausimà, kas yra þudikas, jam rûpi labiausiai. Smarzowskiui rûpi universalûs klausimai nuodëmë, sàþinë, kaip prasideda visuomenës degradacija, kuo ji pasireiðkia, Dokumentinio kino kûrëjø gildijos pareiðkimas dël 2013 metø paraiðkø svarstymo rezultatø Lietuvos kino centro prie Lietuvos kultûros ministerijos direktoriui p. Rolandui Kvietkauskui Lietuvos kinematografininkø sàjungos Dokumentinio kino kûrëjø gildijos PAREIÐKIMAS Dël 2013 metø paraiðkø svarstymo rezultatø 2013 m. geguþës 10 d. Vilnius bet jie tarsi savaime atsiranda filme ið provincialios buities, kuri Bloguose namuose priartëja prie drastiðkø Boscho ir Breugelio drobiø, bei sudëtingø psichologiniø personaþø niuansø. Toks áspûdis, kad kino juosta materializuoja reþisieriaus mintis ir klausimus. Norëèiau, kad toká provokuojantá filmà sukurtø lietuviø reþisieriai, juolab kad Pakaunës scenerija ir personaþai daug kuo primena tuos ið Blogø namø. Matau, kad pernelyg uþsisvajojau ir jau turiu baigti. Daug þiaurumo bus ir Walterio Hillo 2002 m. Èempione (BTV, ðávakar, 17 d. 21 val.). Jo herojus, bokso èempionas, uþ iðprievartavimà atsiduria kalëjime, kurá valdo visai kitoks èempionas. Demonø, vaiduokliø medþiotojø, nepagydomø ligø bus Peterio Cornwello filme Pragaras Konektikute (LNK, ðiànakt, 17 d ), kuris laikomas vienu geriausiø ir intelektualiausiø pastarøjø metø siaubo filmø. Jûsø JONAS ÛBIS Dokumentinio kino kûrëjø gildija reiðkia susirûpinimà tuo, kad ðiais metais dël ydingos projektø vertinimo tvarkos neleistinai nukentëjo dokumentinis kinas. Skirtingos kino rûðys buvo vertinamos vienoje lentelëje, todël dokumentinis kinas buvo priverstas stoti á nelygià konkurencijà su vaidybiniu kinu, kur, pavyzdþiui, scenarijaus svarba ar koprodukcijos galimybës ir poreikiai yra visiðkai skirtingi ir negali bûti vertinami tais paèiais kriterijais. Kino projektai ligi ðiol konkuruodavo ne visi su visais, o tik tarpusavyje. Pavyzdþiui, trumpametraþiniai dokumentiniai su trumpametraþiniais dokumentiniais, pilnametraþiniai vaidybiniai su pilnametraþiniais vaidybiniais, animacija su animacija ir t.t. Nuo ðiemetinës, mûsø manymu, neteisingos tvarkos nukentëjo ne tik atskiri kino projektai, bet ir visa dokumentikos sritis. Juolab kad ðiemet, pradëjus tiek daug vaidybiniø filmø ar suteikus paramà jø vystymui, labai tikëtina, kad kitàmet vël neliks lëðø naujiems dokumentiniams filmams. Neracionalu ir visiðkai nepateisinama yra ir tai, kad skaièiumi remiamø vaidybiniø filmø yra kelis kartus daugiau nei deðimteriopai maþesnio biudþeto dokumentiniø filmø. Taip ne tik yra stabdomas natûralus dokumentikos vystymosi procesas, bet nyksta kino kalbos paieðkos ir idëjos, deðimtys talentingø kûrëjø priversti negráþtamai prarasti kvalifikacijà ar net keisti profesijas. Visa tai gresia lietuviðkos dokumentikos iðnykimu ir praradimu, nepaisant susiformavusios nacionalinio kino tradicijos, kuri pripaþástama pasauliniu mastu kaip unikalus kino reiðkinys ir ávardinama kaip lietuviðka poetinë dokumentikos mokykla, laiminti prestiþiðkiausius prizus tarptautiniuose festivaliuose ir rodoma visame pasaulyje. Taip pat tokie sprendimai uþkerta galimybes dokumentiniø filmø koprodukcijai ir lëðø pritraukimui ið uþsienio ðaliø ar Europos ðaliø fondø. Kategoriðkai pareiðkiame, kad visos kino rûðys privalo bûti svarstomos ir vertinamos atskirai, kaip tai buvo daroma iki ðiol, pagal aiðkiai nustatytas kvotas kiekvienai kino rûðiai. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034) 9 psl.

10 G e g u þ ë s Parodos VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 XX a. Lietuvos dailës ekspozicija iki 19 d. Marijos Teresës Roþanskaitës paroda Rentgenogramos Stanislovo Kuzmos paroda Skulptûra dienos Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI XIX a. Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai Radvilø rûmai Vilniaus g. 24 Reginos Matuzonytës-Ingelevièienës tapybos paroda Spalva ir linija iðreikðti pojûèiai Tarptautinë paroda Sidabro amþius. Rusø dailë Baltijos ðaliø kolekcijose nuo 17 d. Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos aborigenø menas Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija Lietuva carø valdþioje Lietuviø liaudies menas Kryþdirbystë Paroda Vaikystës metø kraðtas Kazio Varnelio namai-muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená ðeðtadiená ið anksto susitarus tel Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Paroda Relikvijos ir relikvijoriai Ðiuolaikinio meno centras Vokieèiø g. 2 iki 19 d. Gintaro Didþiapetrio paroda Spalva ir prietaisas Paroda Ritualinis kambarys Modernaus meno centras Literatø g. 8 Sofijos Bos fotografijø paroda Iðsipildymas Galerija Kairë deðinë Latako g. 3 Mikalojaus Povilo Viluèio paroda Raidës Meno projektø erdvë Malonioji 6 Malonioji g. 6 iki 18 d. Mindaugo Ðnipo paroda Galerija Vartai Vilniaus g. 39 nuo 21 d. Konstantino Bogdano (jaun.) paroda 9/4 VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS GALERIJOS Galerija Akademija Pilies g. 44/2 Pirmoji dizaino krypties meno doktorantø paroda Tekstilës galerija Artifex Gaono g. 1 iki 26 d. Barbaros Layne (Kvebekas, Kanada) paroda Electronic textile A. ir A. Tamoðaièiø galerija Þidinys Dominikonø g. 15 Dailininkø Tamoðaièiø kûryba XIX XX a. pirmos pusës liaudies meno rinkiniai Telðiø galerija Kæstuèio g. 3 nuo 21 d. paroda Geras dizainas iki 18 d. VDA Klaipëdos fakulteto studentø darbø paroda iki 22 d. Ketvirtadienio perþiûra. Þivilë Lukðytë (instaliacija) Galerija Lietuvos aidas Trakø g. 13 Adasos Skliutauskaitës tapybos, pieðiniø paroda Pokalbiai pavasará Prospekto fotografijos galerija Gedimino pr. 43 iki 18 d. Christopho Manuelio Müllerio fotografijø paroda Kaip mes susitikome Vilniaus fotografijos galerija Stikliø g. 4 iki 18 d. Boriso Taskovo fotografijos paroda Tarsi sekmadieniais Pamënkalnio galerija Pamënkalnio g. 1/13 Henriko Natalevièiaus tapybos paroda Ið mano dirbtuvës Ðv. Jono gatvës galerija Ðv. Jono g. 11 Skulptûros, objektø, instaliacijos paroda Vilnius Berlynas Teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniaus g. 41 Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose. Oksanos Leadbitter (D. Britanija) tapyba Galerija Arka Auðros Vartø g. 7 Paroda Donelaitis Bûrø dainius, skirta Kristijono Donelaièio 300 m. sukakèiai paminëti Galerija Meno niða J. Basanavièiaus g. 1/13 Mariaus Jonuèio paroda Kaþkas naujo Galerija AV17 Auðros Vartø g. 17 Petro Saulëno paroda Atvirukas (7) Dailës galerija-studija Ra Pranciðkonø g. 8 Aistës Gabrielës Èerniûtës tapybos paroda Roþës spalva Galerija Kunstkamera Ligoninës g. 4 iki 18 d. iðeivijos menininkø paroda Pasitraukimai. Abstrakcija iðeivijos dailëje Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos centras Naugarduko g. 10/2 Miriam Meras ir Þibunto Mikðio grafikos darbø paroda Peterio Rigoud fotoparoda Bûti þydu. Þydiðkojo identiteto projektas Vilniuje Raðytojø klubas K. Sirvydo g. 6 Ramûno Èeponio tapybos paroda Vizijos Maþoji galerija Latviø g. 19A iki 18 d. Dalios Kasèiûnaitës paroda Mëlynas bliuzas Pylimo galerija Pylimo g. 30 Tapybos pavasaris 2013 Salonas La Forma J. Basanavièiaus g. 19 Elvyros Katalinos Kriauèiûnaitës autorinio popieriaus kûriniø paroda Po vienu stogu Galerija Ðofar Mësiniø g. 3A/5 Skaidros Savickas tapybos paroda Uþdengta ir atidengta KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Nepriklausomybës a. 12 Pakeista ir atnaujinta XVI XVIII a. Italijos dailës ekspozicija Jono Rimðos ( ) paroda Bronziniai þmonës. Atskleidæs indënø dvasià Paroda Pusryèiai ant þolës. Europos modernizmo grafikos darbai ið Lietuvos muziejø rinkiniø iki 26 d. festivalio Kaunas Photo paroda Aèiû uþ sveikinimus! Kauno paveikslø galerija K. Donelaièio g. 16 Skulptûros ir grafikos atrankinë-konkursinë paroda Potencija Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 Paroda,,Tautø arenoje. Paryþius 1937 Aldonos Keturakienës paroda Kontrastai Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus V. Putvinskio g. 64 Paroda Aleksandras Macijauskas. Vinys Maironio lietuviø literatûros muziejus Rotuðës a. 13 Maironis ir jo epocha....palieku visà mano judomàjá turtà Autobiografija H. A. È. (Henrikui Algiui Èigriejui 80) iki 18 d. tapybos darbø paroda Nidos ekspresija Keramikos muziejus Rotuðës a. 15 iki 19 d. Baltijos ðaliø ðiuolaikinës keramikos paroda Pavasaris 2013 Ryðiø istorijos muziejus Rotuðës a. 19 iki 21 d. Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose : Alono Ðtelmano darbø paroda Galerija Meno parkas Rotuðës a. 27 Nijolës Ðaltenytës grafikos darbø paroda Raudonas taðkas Fluxus ministerija Jonavos g. 3 Adolfo Meko fotografijø paroda Visa tai ne sapnas: Adolfo Meko gyvenimas ir kûryba Kauno fotografijos galerija Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2 Maciejaus Dakowicziaus paroda Kardifas sutemus Galerija Aukso pjûvis K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 Tarptautinë dailës disciplinø dëstytojø kûrybos paroda Kvadratas 6 Kauno menininkø namai V. Putvinskio g. 56 Mildos Kiauðaitës fotografijø paroda Odë þmogiðkumui Kauno miesto muziejus M. Valanèiaus g. 6 Ekspozicija Kaunas laiko þenkluose: nuo iðtakø iki 1940 metø iki 25 d. paroda Gintauto Gavenavièiaus neminto lino skulptûros Kauno pilis Pilies g. 17 Paroda,,Gëlë nuo modernumo iki tradicijø Ekspozicija Kauno pilies istorijos mozaika Þalgirio arena Karaliaus Mindaugo pr. 50 iki 20 d. Aido Ryèio Vasiliausko paroda Ið þemës ir vandens KLAIPËDA Lietuvos dailës muziejaus Prano Domðaièio galerija Liepø g. 33 Prano Domðaièio tapybos, dailininko marinisto Èeslovo Januðo ( , JAV) kûriniø Prie Baltijos ir prie Atlanto ekspozicijos, Vytauto Kaðubos kûrybos ekspozicija Þmogaus misterija Paroda Sveika, jûra! (marinistiniai peizaþai XVII XX a. tapyboje ið Lietuvos dailës ir 7md rekomenduoja Dailë Iðmaniosios tekstilës apraðymai skamba kaip iðtraukos ið stebukliniø pasakø. Barbaros Layne paroda Ðvytëjimas. Interaktyvi tekstilë VDA tekstilës galerijoje Artifex (Gaono g. 1, Vilniuje) yra gera proga ne tik prisiklausyti neátikëtinø istorijø, bet ir gyvai apþiûrëti á kûnà reaguojanèius audinius. Paroda veikia iki geguþës 25 dienos. O geguþës 17 d. 10 val. Layne papasakos dar daugiau paskaitoje Vilniaus dailës akademijos Titanike, 112 auditorijoje. Jei trauksit á Lietuvos vakarus, dabar dar labiau verta pasirinkti Panemunës kelià, nes po rekonstrukcijos atidaryta Panemunës pilis (Jurbarko rajonas, Pilies I (arba Vytënø) gyvenvietë). Maþa to, joje dar veikia ir tikrai labai ádomaus menininko, Lietuvos dailës klasiko, Vilniaus dailës akademijos dekano Èeslovo Lukensko personalinë paroda Mumifikatai. Panemunës pilis lankytojus priima kasdien 9 18 val., iðskyrus pirmadiená. Muzika Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus baleto Èiurlionis premjera geguþës 24, 25, 26 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Choreografo Roberto Bondaros (Lenkija) statomame spektaklyje vaidmenis kuria Lietuvos baleto solistai Marius Miliauskas, Martynas Rimeikis, Eligijus Butkus, Olga Konoðenko, Anastasija Èumakova, Greta Gylytë, Margarita Verigaitë, Rûta Juodzevièiûtë, Kipras Chlebinskas, Andrius Þuþþalkinas, Igoris Zaripovas, Mantas Daraðkevièius ir daugelis kitø baleto solistø ir artistø. Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas Robertas Ðervenikas. Nacionalinio M.K. Èiurlionio dailës muziejø rinkiniø) Nuo baroko iki secesijos (Europos meno stiliai XVIII XIX a. taikomosios dailës kûriniuose ið Lietuvos dailës muziejaus rinkiniø) XVI XIX a. Vakarø Europos meistrø grafika (ið Lietuvos dailës muziejaus rinkiniø) Dionyzo Varkalio kolekcija (ið Lietuvos dailës muziejaus Klaipëdos kraðto XIX XX a. pr. taikomosios dailës rinkinio) Baroti galerija Aukðtoji g. 3/3a Ramûno Èeponio tapybos paroda Ávadas Klaipëdos galerija Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 Aurelijos Ðimkutës paroda Iðmõnës ÐIAULIAI Laiptø galerija Þemaitës g. 83 iki 23 d. Lino Julijono Jankaus kûrybos darbø paroda Dingæs pamarys Dailës galerija Vilniaus g. 245 nuo 17 d. Lietuvos dailininkø sàjungos Ðiauliø skyriaus 52-oji dailininkø kûrybos paroda Ðiauliø universiteto dailës galerija Vilniaus g. 141 Redos Uogintienës paroda,,kaip pagauti skraidanèià lëkðtæ ir nepastoti nuo ateiviø? PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 Paroda Panevëþio dailës dienos 2013 Galerija XX Laisvës a.7 Paroda Panevëþio dailës dienos 2013 Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 18, 19 d. 12 val. J. Gaiþausko BURA- TINAS. Dir. M. Jauniðkis d PREMJERA! G. Kuprevièiaus ÈIURLIONIS Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 17 d. 17 val. M. Ivaðkevièiaus IÐVARYMAS. Reþ. O. Korðunovas 21 d H. Ibseno VISUOMENËS PRIEÐAS. Reþ. J. Vaitkus 23 d A. Schnitzlerio 10 DIALOGØ APIE MEILÆ. Reþ. Y. Ross 24 d M. Sperro MEDÞIOKLËS SCENOS. Reþ. R. Atkoèiûnas Maþoji salë 19, 24 d. 16 val. LAIÐKAI Á NIEKUR (R.M. Rilke s, M. Cvetajevos ir B. Pasternako laiðkø motyvais). Reþ. B. Mar 22 d. 19 val. A. Ðkëmos SAULËTOS DIENOS. Reþ. R. Kudzmanaitë Studija 19 d. 16 val. MURKÐLINAS IR TURKÐLINAS (pagal U. Starko apysakà). Reþ. E. Jaras Fojë 25 d. 16 val. dþiazo sesijos teatre: Baltic Jazz Trio Vilniaus maþasis teatras Festivalis Tylos! 17 d LIEBE. SCHILLER. Reþ. J. Butusovas (GITIS, Maskva) 17 d diskusijø klubas Pokalbis su reþisieriumi J. Butusovu 18 d. 12 val. L. Razumovskajos BRAN- GIOJI MOKYTOJA. Reþ. I. Stundþytë (LMTA III vaidybos kurso studentai) 18 d. 14 val. diskusijø klubas Nepriklausomø trupiø iðlikimas ðiandien 18 d. 19 val. A. Èechovo MEÐKA. Reþ. L. Adomaitienë (LMTA IV vaidybos kurso studentai) 18 d grupë Kamaniø ðilelis 19 d. 12 val. V.V. Landsbergio BERNIUKAS IR ÞUVËDROS. Reþisieriai G. Kandelaki (Gruzija), V.V. Landsbergis (LMTA II vaidybos magistrantûros kurso studentai) 19 d Aristofano PAUKÐÈIAI. Reþ. M. Milkis (J. Vachtangovo teatro studija) 19 d. 21 val. festivalio uþdarymas 21 d I. Margalit TRIO (J. Bramso, R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija). Reþ. P. Galambosas (Vengrija). Vaidina V. Bièkutë, M. Vaitiekûnas, L. Pobedonoscevas, R. Cicënas Valstybinis jaunimo teatras 17 d. 18 val. P.E. Landi STRIP MAN SHOW VISKAS APIE VYRUS. Reþ. P.E. Landi 18 d. 12 val. H. Verburg PINGVINAI IR KIAUÐINIS. Reþ. R. Kudzmanaitë (Salë 99) 19 d. 12 val. V.V. Landsbergio ANGELØ PASAKOS. Reþ. V.V. Landsbergis (Salë 99) 22 d. 18 val. V. Sigarevo GUPELË. Reþ. A. Lebeliûnas 23 d. 18 val. LEDI MAKBET (pagal W. Shakespeare o pjesæ Makbetas ). Reþ. A. Latënas 24 d. 18 val. K. Mitani JUOKO AKADEMIJA. Reþ. V. Gvozdkovas 10 psl. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034)

11 Rusø dramos teatras 18, 19 d. 18 val. PREMJERA! A. Vampilovo PRAËJUSIÀ VASARÀ.... Reþ. V. Lukjanenko, scenogr. M. Makarovas, kost. dail. M. Þukauskaitë. Vaidina A. Agarkovas, Kauno kamerinis teatras 23 d. 18 val. D. Èepauskaitës KAVINË PAS BLEZÀ. Reþ. S. Rubinovas 24 d. 18 val. D. Èepauskaitës BE GALO ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË. Reþ. S. Rubinovas muzika (meno vad. ir dir. V. Augustinas) VILNIUS Kongresø rûmai 17 d. 19 val. sezono pabaigos koncertas Bibliografinës þinios GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS Amþinai tavo : romanas / Cate Tiernan ; ið anglø kalbos vertë Nomeda Berkuvienë. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013] (Kaunas : Spindulio sp.). 505, [2] p. Trilogijos 3-ioji P. Ðarmavièius, V. Serovas, M. Makarovas, N. Antonovas, A. Ðèiuckis, J. Ðèiuckis, J. Makarova, A. Bizunoviè, V. Lukjanenko Teatras Lëlë Didþioji salë 19 d. 12 val. BATUOTAS KATINAS. Reþ. A. Mikutis 26 d. 12 val. DAKTARAS DOLITLIS Kauno lëliø teatras d. teatrø festivalis Ðypsos lëlës ir vaikai 2013 KLAIPËDA Klaipëdos valstybinis dramos teatras 17 d. 18 val. Þvejø rûmuose P. Markso, Visi Karlo Orfo triumfai. Solistai L. Bendþiûnaitë (sopranas), A. Janutas, M. Bargaila (tenorai), R. Urbietis (baritonas) ir L. Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras (vad. P. Bingelis), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dir. G. Rinkevièius Lietuvos muzikø rëmimo fondas 21 d. 18 val. Vilniaus B. Dvariono deðimt- knyga. Tiraþas [2000] egz. ISBN (ár.) Azahielle : [romanas] / Loreta Stonkutë. [Klaipëda : Þemaitijos spauda, 2011]-. D. 2. [2013] (Klaipëda : Þemaitijos spauda). 155, [1] p. Tiraþas 300 egz. ISBN Laikrodininkas : ðnabþdesiai anapus laiko : [romanas] / Gediminas Staniðauskas ; [redagavo ir sudarë Saulius Tvirbutas]. [Vijûkai (Kauno r.) : G. Staniðauskas, 2012] (Kaunas : Morkûnas ir Ko). 223, [1] p. Tiraþas 1000 egz. ISBN (ár.) (pagal H. Loftingà). Reþ. R. Drieþis Maþoji salë 18 d. 12 val. N. Indriûnaitës SNIEGUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI. Reþ. N. Indriûnaitë 18 d. 18 val. V.V. Landsbergio VILIS. Reþ. V.V. Landsbergis Menø spaustuvë 17 d. 18 val. Stiklinëje salëje J. Paðkevi- W. Markso VISKUO KALTAS TEATRAS. Reþ. P. Gaidys 19 d. 12 val. Þvejø rûmuose K. Macijausko ATRASTAS LOBIS. Reþ. K. Macijauskas Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras 18 d P. Abrahamo BALIUS SAVOJOJE 19 d. 12 val. Teatro kolonø salëje VERPALØ PASAKA metës muzikos mokyklos vokalo mokytojos R. Tallat-Kelpðaitës mokiniø koncertas. Koncertmeisteris T. Leiburas 22 d. 18 val. S. Vainiûno namuose J. Vaðkevièiûtës kûrybos vakaras. Dalyvauja koncertmeisteris A. Vizbaras Piano.lt koncertø salë 18 d. 19 val. E. Hamilton (Prancûzija) koncertas Pagrobta : [tikra istorija apie motinà, kuri rizikavo savo gyvybe, kad iðgelbëtø vyro pagrobtà ir á Sirijà iðveþtà dukterá] / Louise Monaghan kartu su Yvonne Kinsella ; ið anglø kalbos vertë Vita Ðileikienë. Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). 253, [2] p. : iliustr. Tiraþas 1800 egz. ISBN (ár.) Prieð mirtá norisi ðvelnaus : trumpø tekstø knyga / Sigitas Parulskis. Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). 245, [2] p. Tiraþas 1500 egz. ISBN (ár.) Pûkuotukai atspindys to Prarastojo laiko : [atsiminimai apie Antanà Samuolá, Stasæ Samulevièienæ ir Raimundà Samulevièiø] / Danutë Marcinkevièienë. Kaunas : Naujasis èiaus RIBOS. Reþ. T. Montrimas (jaunøjø scenos menininkø programa Atvira erdvë ) 18 d. 12 val. Kiðeninëje salëje PASAKA APIE KARALIUS. Reþ. S. Degutytë ( Stalo teatras ) 18 d. 19 val. Juodojoje salëje PREMJERA! 21 VI. 1 d. Jaunøjø talentø festivalis Klaipëdos lëliø teatras 18 d. 12 val. LABAS, MAÞYLI. Reþ. K. Jurkðtaitë 19 d. 12 val. RIMTI ÞAIDIMËLIAI Ðv. Jonø baþnyèia 18 d. 18 val. koncertas ið ciklo Septyni vargonø muzikos ðimtmeèiai. Vargonuoja V. Pinkevièius. Programoje J.S. Bacho kûriniai lankas, 2012 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). 103, [1] p. : iliustr., faks., portr. Tiraþas 1500 egz. ISBN Sieloneðë : [romanas] / Stephenie Meyer ; ið anglø kalbos vertë Rita Kaminskaitë. Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). 683, [2] p. Tiraþas 1200 egz. ISBN (ár.) H. Kunèiaus, E. Mikulionytës JAUNAS VYNAS. Reþ. E. Mikulionytë (aktoriø ansamblis Degam, LMTA) 19 d. 12 val. Juodojoje salëje MOZAIKA. Choreogr. B. Banevièiûtë (ðokio teatras Dansema ) 21 d. 19 val. Kiðeninëje salëje J. Tertelio PRA. Reþ. A. Giniotis (teatro laboratorija Atviras ratas ) 22 d. 19 val. Juodojoje salëje LIETAUS ÞEMË. Reþ. A. Giniotis (teatro laboratorija Atviras ratas ) 23 d. 19 val. Juodojoje salëje K. Binko SPARNUOTASIS MATAS. Reþ. A. Giniotis (teatro laboratorija Atviras ratas ) 23 d. 19 val. Kiðeninëje salëje ZITA- PELYTË (pagal V.V. Landsbergio pasakà) (aktoriø ansamblis Degam ) 24 d. 18 val. Juodojoje salëje TËÈIO PASAKA. Reþ. A. Kirvela ir J. Tertelis KAUNAS Kauno dramos teatras 17, 18 d. 18 val. Rûtos salëje ÐIUO METU GYVENU.... Choreogr. E. Braun, J.D.M. Bobadila (Editta Braun company) 17 d. 19 val. Maþoje scenoje M. von Mayenburgo BJAURUSIS. SKALPELIO PJÛVIS. Reþ. V. Malinauskas 18 d. 19 val. Maþojoje scenoje J. Tumo- Vaiþganto ÞEMËS AR MOTERS. Reþ. T. Erbrëderis ÐIAULIAI Ðiauliø dramos teatras 17 d. 18 val. J. Ðvarco ÐEÐËLIS. Reþ. N. Ogaj-Ramer 18 d. 18 val. B. Brechto PONAS PUNTILA IR JO TARNAS MATIS. Reþ. A. Pociûnas 19 d. 12 val. KUKUÈIO KELIONË (pagal M. Martinaièio Kukuèio balades ). Inscenizacijos aut. ir reþ. I. Norkutë 23 d. 18 val. I. Vyrypajevo VALENTINØ DIENA. Reþ. L. Vaskova 24 d. 18 val. Moliêre o ÐYKÐTUOLIS. Reþ. R. Teresas PANEVËÞYS Juozo Miltinio dramos teatras 17 d. 17 val. koncertas Muzikos garsai 18 d. 17 val. KULKOS VIRÐ BRODVËJAUS (pagal P. Rozenfeldo-Olevo pjesæ). Reþ. D. Kazlauskas 19 d. 17 val. E. de Fillipo MANO ÐEIMA ( BERNIUKAS TAU, MERGAITË MAN ). Reþ. R. Rimeikis Koncertai Lietuvos nacionalinë filharmonija 18 d. 17 val. Anykðèiø koplyèioje-kameriniø menø centre koncertas Nuo baroko iki romantizmo. Ansamblis Musica humana (meno vad. ir dir. A. Vizgirda) 19 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- KAUNAS Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës muziejus 17 d. 17 val. H.-Y. Lim (violonèelë, P. Korëja) ir J. Sadaunykaitë (fortepijonas). Programoje L. Janaceko, L. van Beethoveno ir S. Rachmaninovo kûriniai Vakarai VILNIUS Raðytojø klubas Tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris d. 17 val. Nacionalinëje dailës galerijoje tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris atidarymas 20 d. 12 val. Literatø gatvëje Dedikacija Antanui Jonynui 20 d. 18 val. Raðytojø sàjungos Baltojoje salëje almanacho Poezijos pavasaris 2013 sutiktuvës ir kompaktinës plokðtelës Poezija ir balsas 2013 pristatymas bei premijos uþ esë almanache áteikimas 20 d. 18 val. poezijos ir publicistikos vakaras prie Konstantino Balmonto paminklo Þvëryne Mokytojø namai 17 d. 18 val. Didþiojoje salëje choreografijos mokyklos Nuotaika baigiamasis koncertas Sodininkas ið Prancûzijos : romanas / Santa Montefiore ; ið anglø kalbos vertë Ramunë Vaskelaitë. Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). 372, [2] p. Tiraþas 1000 egz. ISBN (ár.) Taip gyveno : [apsakymai] / Antanas Biliûnas (Antaniukas Untë). Vilnius : Eugrimas, 2012 (Vilnius : BALTO print). 82, [1] p. : iliustr., portr. Tiraþas [200] egz. ISBN (ár.) Teognidiðkosios elegijos / Teognidas ; ið graikø kalbos vertë ir ávadà paraðë Dalia Andziulytë. [Vilnius] : Aidai, p. Virð. aut. nenurodytas. Dalis gretut. teksto liet., graik. Tiraþas [350] egz. ISBN Vaikas, kuris þaidë su mënuliu : [autobiografinis pasakojimas] / Lucien ; [ið prancûzø kalbos vertë Andrius Leliuga]. Vilnius : Katalikø pasaulio leidiniai, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). 151, [1] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN Vienas ðûvis : romanas / Lee Child ; ið anglø kalbos vertë Rimvydas Kuzas, Gabrielë Priðmantaitë. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013] (Kraków : Skleniarz). 506, [2] p. Tiraþas [2000] egz. ISBN (ár.) GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS Bëglë Rudutë : [apysaka] / Holly Webb ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë ; [iliustracijos Sophy Williams]. Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). 126, [1] p. : iliustr. Tiraþas 1500 egz. ISBN (ár.) Èipolino nuotykiai : [pasaka] / Gianni Rodari ; vertë Jonas Stukas ; [pieðiniai L. [i.e. J.] Galejaus]. Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). 229, [3] p. : iliustr. Tiraþas 3000 egz. ISBN (ár.) Danuko Dunduliuko nuotykiai : [apsakymai] / Vytautas Misevièius ; iliustravo Inga Marèiukaitytë-Ereminienë. Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). 126, [1] p. : iliustr. Tiraþas 1000 egz. ISBN (ár.) Erebas : romanas / Ursula Poznanski ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas. Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). 420, [3] p. Tiraþas 1500 egz. ISBN (ár.) 19 d. 12 val. Ilgojoje salëje I. Paliulytës joje salëje, teatralizuotas koncertas visai 18 d val. Kiemelyje mamyèiø Graþiausios pasaulio pasakos / [tekstas Peter Holeinone ; ið italø kalbos vertë Algimantas Gudaitis ANDERSENO GATVË (H.Ch. Anderseno biografi- ðeimai Mûsø ðeimos istorija. Vilniaus turgelis ; iliustracijos Tony Wolf, Piero Cattaneo, Libico Maraja, Severino Baraldi]. Vilnius : Alma littera, jos ir pasakø motyvais). Reþ. I. Paliulytë chorinio dainavimo mokyklos Liepaitës 19 d val. Kiemelyje 2012 (Spausd. Kinijoje). 382 p. : iliustr. Tiraþas 3000 egz. ISBN (ár.) 19 d. 18 val. Rûtos salëje T. de Fombelle io ÐVYTURYS. Reþ. G. Varnas 21, 22 d. 18 val. Ilgojoje salëje A. Èechovo PALATA. Insc. aut. ir chorai (vad. ir dir.: S. Balèiûnaitë, N. Timofejeva, J. Dirgëlaitë, D. Mickevièiûtë, E. Jaraminienë, A. Steponavièiûtë-Zupkauskienë, J. Vaitkevièienë). Dalyvauja A. Stundytë Blusø turgus 19 d. 15 val. Svetainëje Kupiðkënø popietë Tarmiø metams. Koncertuoja folkloro klubo Raskila dainininkai Kalbëk : romanas / Laurie Halse Anderson ; ið anglø kalbos vertë Vilma Rinkevièiûtë. Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). 219, [4] p. (Beveik suaugæ, ISSN ). Tiraþas 1500 egz. ISBN reþ. R. Kazlas (sopranas, Vokietija) 21 d. 18 val. Svetainëje Þemaièiø kultûros Mano tëtis / tekstà sukûrë Julia Hubery ; iliustravo Rebecca Elliott ; [ið anglø kalbos vertë 24, 25 d Didþiojoje scenoje PREMJERA! J. Patricko MÛSØ BRANGIOJI PAMELA. Reþ. A. Latënas Kauno muzikinis teatras 17 d. 18 val. I. Kãlmãno MONMARTRO ÞIBUOKLË. Dir. V. Visockis 18 d. 18 val. I. Kãlmãno GRAFAITË MARICA. Dir. J. Janulevièius 19 d. 18 val. E. Johno, T. Rice o AIDA. Dir. J. Janulevièius 22 d. 12 val. T. Kutavièiaus, V. Palèinskaitës NYKÐTUKAS NOSIS. Dir. V. Visockis 23 d. 18 val. NOTRDAMO LEGENDA. Insc. aut. ir choreogr. A. Jankauskas, dir. J. Janulevièius 24 d. 18 val. J. Strausso ÈIGONØ BARONAS. Dir. V. Visockis Lietuvos muzikos ir teatro akademija 17 d. 14 val. Klaipëdos E. Balsio menø gimnazijoje LMTA Vargonø ir klavesino katedros studentø koncertas 17 d. 18 val. J. Meko vizualiøjø menø centre Druskomanija. ELEKTROmanija. Atlikëjai L. Mockûnas (saksofonas), J. Riisas (elektronika, Danija) 18, 19 d. Druskininkuose ir Liðkiavoje festivalis Druskomanija. Festivalio programa Druskininkø ir Liðkiavos koncertø ir konferencijø salëse, baþnyèiose, klubuose. Daugiau informacijos 23 d. 18 val. Ðv. Kotrynos baþnyèioje VII jaunøjø kompozitoriø chorinës muzikos konkursas Vox Juventutis. Dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybës choras Jauna draugijos vakaras. 22 d. 20 val. Svetainëje festivalio Poezijos pavasaris erotinës poezijos prieðnaktis Tu nuveþk mane á Zarasus ir parodyk savo eþerus..., skirtas S. Gedos atminimui. Dalyvauja V. Reimeris, S. Kandratavièius, D. Gintalas, P. Ðarmavièius, E. Noreika, P. Norvila ir kt. 23 d. 19 val. Didþiojoje salëje festivalio Poezijos pavasaris vakaras koncertas Sigito Gedos poezija muzikoje. Dalyvauja aktoriai A. Storpirðtis, G. Storpirðtis, mergaièiø choro Liepaitës ávairios grupës Paveikslø galerija 17 d. 18 val. knygos Aleksandros Kaðubos darbai pristatymas. Dalyvauja R. Rachlevièiûtë, A. Maèiulis, D. Rudytë, B. Kleizaitë- Vasaris, R. Budrys Saulius Repeèka]. Vilnius : Baltø lankø leidyba, [2013] (Spausd. Kinijoje). [28] p. : iliustr. Tiraþas 2500 egz. ISBN (ár.) Pasakaitës maþiesiems / Richard Scarry ; [ið anglø kalbos vertë Zuzana Ðiuðaitë]. Vilnius : Alma littera, [2013] (Vilnius : BALTO print). 69, [1] p. : iliustr. Tiraþas 3000 egz. ISBN (ár.) Pasiklydusi sniege : [apysaka] / Holly Webb ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë ; [iliustracijos Sophy Williams]. Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). 113, [1] p. : iliustr. Tiraþas 800 egz. ISBN ISBN (klaidingas) (ár.) Pavojinga meilë : [romanas] / Suzanne Collins ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë. Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). 347, [2] p. Ciklo Bado þaidynës 2-oji knyga. Tiraþas 1000 egz. ISBN (ár.) Senaro misija : [romanas] / Licia Troisi ; ið italø kalbos vertë Ieva Maþeikaitë. Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). 377, [4] p. : þml. Ciklo Drakono raitelë 2-oji knyga. Tiraþas 1500 egz. ISBN (ár.) P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B - KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034) 11 psl.

12 G e g u þ ë s Kino repertuaras 17 d. Agentø þaidimai (Prancûzija, Belgija, 3 (3D, JAV) 13.15, 18.45; Rifo pasaka 2 Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias Savaitës filmai Agentø þaidimai *** Kanados raðytojas, kuris kartu yra ir rusø slaptøjø tarnybø karininkas Gregorijus Liubovas ( Artiste pagrindiná nebyliojo kino þvaigþdës vaidmená sukûræs Jeanas Dujardinas), siunèiamas á Monakà, kur jam patikëta sekti rusø oligarchà Ivanà Rostovská (Tim Roth), átariamà finansø machinacijomis. Vykdydamas misijà, jis sutinka graþuolæ finansø specialistæ Elis (Cecile de France). Ji taip pat agentë, Liubovas net átaria iðdavystæ. Bet tarp jø ásiþiebia aistra, kurios rusø agentas nepatyrë niekad anksèiau. Turinio perpasakojimas skamba kaip parodija, bet prancûzø reþisierius Ericas Rochant as tikrai kûrë rimtà filmà apie ðnipus, slaptàsias rusø tarnybas, oligarchus, kelianèius grësmæ Rusijos èekistø valdþiai ir nuodijanèius savo prieðus. Reþisierius, be abejo, pasidomëjo mitais apie sovietø ðnipus, bet rusø kritikas Michailas Trofimenkovas átaria, kad ðis filmas pati slapèiausia, brangiausia ir efektyviausia Kremliaus specialioji operacija radikaliai gerinant Rusijos ávaizdá pasaulio visuomenës akyse. Taip pat vaidina Vladimiras Menðovas, Aleksejus Gorbunovas, Dmitrijus Nazarovas, Maksimas Vitorganas (Prancûzija, Belgija, Liuksemburgas, 2012). (Vilnius, Kaunas, Ðiauliai) Hannah Arendt **** Vaidybinis filmas apie vokieèiø filosofæ, politologæ, pedagogæ ir visuomenës veikëjà Hannah Arendt ( ), kuri daug dëmesio skyrë totalitarizmo ideologijoms. Reþisierë Margarethe von Trotta ir aktorë Barbara Sukowa pasakoja apie kelis svarbius Arendt gyvenimo metus, kai tapusi The New Yorker korespondente filosofë dalyvavo Jeruzalëje vykusiame vieno ið Holokausto organizatoriø Adolfo Eichmanno teismo procese. Filmo kûrëjos meistriðkai atskleidþia sudëtingà filosofës asmenybæ, jos santykius su vyru poetu Heinrichu Blücheriu ir su mokytoju bei meiluþiu Martinu Heideggeriu, atkuria epochos diskusijø atmosferà. Taèiau kartu filmas ir intensyvus pasakojimas apie màstymà ir pastangas suvokti pasaulá (Vokietija, Liuksemburgas, Prancûzija, 2012). (Vilnius) Milijardierius ir blondinë ***...Londono meno kuratoriø Hará (Colin Firth) nuolat þemina jo ðefas, þiniasklaidos magnatas Ðabandara (Alan Rickman). Norëdamas atkerðyti ekscentriðkam kolekcininkui, Haris sukurpia intrigà, kurioje dalyvauja jo draugas, gabus paveikslø falsifikatorius, ir kaubojë ið Teksaso (Cameron Diaz), neva turinti brangø Claude o Monet ðedevrà. Ði naivi, banali ir nelabai juokinga Michaelo Hoffmano komedija (kiek galima þaisti su padirbinëtojais ir atrastais ðedevrais?) 7-ojo deðimtmeèio komedijos (su Michaeliu Caine u ir Shirley Maclaine) perdirbinys. Jos scenarijø suðiuolaikino broliai Coenai. Jø pavardës, þinoma, patrauks ne vienà potencialø þiûrovà, bet gal bûtø geriau, jei jie patys ir bûtø tapæ filmo reþisieriais? Taip pat vaidina Stanley is Tucci, Tomas Courtenay us, Cloris Leachman (JAV, 2012 m.). (Vilnius) Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias ** Gráþusi á bazæ, Enterpraiz laivo komanda susiduria su teroristais. Astronautai mato, kad organizacijos veikla ir principai griaunami ið vidaus, o pasaulis vis giliau grimzta á bedugnæ. Kapitonas Kirkas imasi vadovauti piktadario, kuris atsakingas uþ chaosà ir gali sunaikinti þmonijà, gaudyniø operacijai. Prasideda gyvenimo ir mirties þaidimas, kuriam Kirkas bus pasirengæs paaukoti meilæ ir draugystæ, kad tik iðgelbëtø savo vienintelæ ðeimà komandà. Dar vienà populiariojo serialo kino versijos tæsiná sukûræs J.J. Abramsas á filmà pakvietë Chrisà Pine à, Zachary Quinto, Benedictà Cumberbatchà, Zoe Saldanà, Antonà Yelchinà (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys, Marijampolë) ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas VILNIUS Forum Cinemas Vingis d. Didysis Getsbis (3D, JAV, Australija) 11.30, 14.30, 18.15, Lobiai O.K. (Rusija) 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, d. Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (3D, JAV) 11.50, 14.50, 17.40, 20.40; 23 d , 14.50, , 23 d. Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) 12.10, 15.10, 16, 18, 19, 21, 22 val.; 22 d , 15.10, 16, 19, 21.50, 22 val. 23 d. Tarp dviejø pasauliø (3D, JAV) d. Mergvakaris Maljorkoje (Rusija) 14.50, 16.50, 19.20, Krudþiai (JAV) 11, 13.15, 15.40, Uþmirðtieji (JAV) 15, 18, 21 val. Geleþinis þmogus 3 (JAV) 15.20, 18.20, Teresës nuodëmë (Prancûzija) Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) 11 val. Rifo pasaka 2 (3D, JAV, P. Korëja) Laukinës atostogos (JAV) 18 val. Transo bûsena (JAV) 15.30, Niujorko ðeðëlyje (JAV) 14.30, 18, 21 val. Forum Cinemas Akropolis d. Didysis Getsbis (3D, JAV, Australija) 11, 14.30, 18, 21.15; Lobiai O.K. (Rusija) 11.15, 13.30, 16, 18.45, d. Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (3D, JAV) 10.30, 14, 17, , 23 d. Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) 11.30, 12.15, 14.15, 15.15, 17.30, 18.30, 20.30, 21.40; 22 d , 12.15, 14.15, 15.15, 17.30, 19, 20.30, d. Mergvakaris Maljorkoje (Rusija) 11.45, 16.15, 18.15; Agentø þaidimai (Prancûzija, Belgija, Liuksemburgas) 19.30, Uþmirðtieji (JAV) 13.45, 21 val. Krudþiai (JAV) 12.45, 15, , 23 d. Geleþinis þmogus 3 (JAV) 12, 14.45, 17.45, 20.45; 22 d , 17.45, d. Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) Skalvijos kino centras 17 d. Karaliðkas romanas (Danija, Ðvedija, Èekija, Vokietija) 21 val.; 18 d ; 19 d ; 20 d ; 21 d ; 22 d. 17 val.; 23 d d. Bet kuriuo keliu (Islandija) 16.20; 20 d ; 21 d. 17 val.; 22 d ; 23 d. 17 val. 19 d. Be ryðio (Prancûzija, JAV) 21.10; 20 d. 17 val.; 21 d ; 22 d ; 23 d Ciklas Lek gervë, lek gervelë 17 d. Igruðki (reþ. L. Luþytë) d. Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) d. Aurora (reþ. K. Buoþytë) d. Kaltë (reþ. R. Bartkutë) 16.20; 20 d ; 23 d d. Seansai senjorams. Mielas draugas (D. Britanija, Prancûzija, Italija) 15 val. 18 d. ciklas Karlsono kinas. Lëlinës animacijos programa (Latvija) 15 val.; 19 d. 15 val. 17 d. Tarptautinë diena prieð homofobijà ir transfobijà. Uþ roþinës uþdangos (dok. f., Belgija) Pasaka 17 d. Hannah Arendt (Vokietija, Liuksemburgas, Prancûzija) 17 val.; 20 d d. Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) 19.30; 18 d. 22 val.; 23 d. 19 val. Liuksemburgas) 21.30; 18 d ; 20, 23 d. 21 val.; 22 d , 19 d. Hièkokas (JAV) 18 val.; 21 d d. 8 pasimatymai (Ispanija) 20 val.; 19 d ; 21 d. 21 val.; 23 d d. Statyk uþ mëgstamiausià (D. Britanija, JAV) 22 val.; 21 d d. Sapnuoju, kad einu (reþ. J.V. Tûras) 17.30; 18 d. 16 val.; 19 d ; 23 d d. 7 dienos Havanoje (Prancûzija, Ispanija) 19.15; 18 d ; 19 d. 20 val.; 21 d. 19 val.; 22 d d. Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) 21.45; 19 d ; 20 d d. Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) 15.15; 19 d. 15 val. 18 d. Niujorko ðeðëlyje (JAV) 19.15; 19 d. 19, 21 val.; 21 d d. Dþekas milþinø nugalëtojas (JAV) , 20, 22 d. Coco Chanel ir Igoris Stravinskis (Prancûzija) , 22 d. Afteris (Ispanija) 21 val.; 20 d d. Optimisto istorija (JAV) 18 val.; 23 d d. Laukinës atostogos (JAV) 17 val. 19 d. Milijardierius ir blondinë (JAV) 19 val.; 22 d d. Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) 16 val. 19 d. Savaitgalis su Pasaka. Mozaikos kûrimo dirbtuvëlës su Rasos mozaika 14 val. 22 d. Kino vakarai su Izolda 19 val. Ozo kino salë 18, 21 d. Aurora (reþ. K. Buoþytë) 18 val.; 23 d. 16 val. 17 d. Igruðki (reþ. L. Luþytë) 16 val. 17 d. Maat (reþ. R. Lileikis) 17 val.; 21 d. 16 val. 18 d. Dangaus ðeðëlis (reþ. R. Lileikis) 16 val.; 22 d. 18 val. 17, 23 d. Emigrantai (reþ. J. Krisiûnas) 18 val. 21 d. Marinos namai (reþ. D. Rust) 17 val. 22 d. Afganø laisvë (reþ. J. Koreiva) 16 val. ÐMC kino salë 17 d. Atvirukai 16 val. 17, 21 d. Ið tolo vaizdas graþus 17.15; 18 d. 19 val.; 19 d ; 20 d. 14 val. 17 d. Ðv. Pranciðkaus þiedai 19 val. 18 d. So much music 16 val. 18 d. Nepastebima kontrolë d. Nesavastingumo eksperimentas 16 val. 19 d. Tabu 19 val.; 20 d. 18 val.; 21 d. 14 val.; 20 d. Fulll Firearms 16 val.; 20 d. Parduotuvë 20.15; 21 d. Sugráþk, Keite 16 val.; 21 d. Dveji metai prie jûros 19 val. KAUNAS Forum Cinemas 22, 23 d. Didysis Getsbis (3D, JAV, Australija) 11, 14.15, 17.45, , 23 d. Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (3D, JAV) 10.30, 16, d. Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) 11.45, 12.15, 14.30, 15.15, 17.30, 19, 20.30; 22, 23 d , 12.15, 14.30, 15.15, 17.30, 18.30, 20.30, , 23 d. Agentø þaidimai (Prancûzija, Belgija, Liuksemburgas) 11.15, 13.45, 16.30, 19.15, 21.50; Uþmirðtieji (JAV) 12, 15, 18.15, 21 val.; Krudþiai (JAV) 13, 15.30; Transo bûsena (D. Britanija) 20.15; Laukinës atostogos (JAV) 18 val.; Geleþinis þmogus (JAV, P. Korëja) Romuva 17 d. Sapnuoju, kad einu (reþ. J.V. Tûras) 17 val.; 18 d. 18 val.; 19 d. 16 val.; 15 d. 17 val. 17 d. Medþioklë (Danija) 19 val.; 18 d. 20 val.; 22 d. 17 val. 18 d. Emigrantai (reþ. J. Krisiûnas) 16 val. 18 d. Ilgai ir laimingai 2. Naujieji Snieguolës nuotykiai (JAV) 14 val. 18 d. Aurora (reþ. K. Buoþytë) 22 val.; 22 d. 19 val. 19 d. Á Romà su meile (JAV, Italija, Ispanija) 14 val.; 23 d. 17 val. 19 d. Tabu (Portugalija) 18 val.; 23 d. 19 val. 23 d. Mano vaikystës ruduo (reþ. G. Lukðas) 15 val. KLAIPËDA Forum Cinemas 22, 23 d. Didysis Getsbis (3D, JAV, Australija) 12.15, 18.30; Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (3D, JAV) 15.15, 21.30; Lobiai O.K. (Rusija) 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21 val.; Dykvietë (JAV) 14, 19 val. 22 d. Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) 11, 12, 14, 15, 17.15, 19, 20.30, 22 val.; 23 d. 11, 12, 14, 15, 17.15, 18.45, 20.30, 22 val. 22, 23 d. Mergvakaris Maljorkoje (Rusija) 11.30, 16.30, 21.15; Krudþiai (JAV) 12.45, 15.30; Uþmirðtieji (JAV) 17.45, 20.45; Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) ÐIAULIAI Forum Cinemas 22, 23 d. Didysis Getsbis (JAV, Australija) 14.30, 18, Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (3D, JAV) 14.45, Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) 10.30, 13.15, 16, 19, 21, 22 val. Krudþiai (JAV) 10.45, 13, 15.15, 17.30, 20 val. Niujorko ðeðëlyje (JAV) Uþmirðtieji (JAV) 15.30, Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) Rifo pasaka 2 (3D, JAV, P. Korëja) PANEVËÞYS Forum Cinemas 22, 23 d. Didysis Getsbis (JAV, Australija) 17.30, Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (JAV) 14.45, Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) 13.15, 16, 19, 21, 22 val. Krudþiai (JAV) 13, Rifo pasaka 2 (3D, JAV, P. Korëja) MARIJAMPOLË Spindulys Didþioji salë 17, d. Rifo pasaka 2 (3D, P. Korëja, JAV) 15 val.; 18, 19 d. 13, 15 val. 19 d. Krudþiai (3D, JAV) 11 val. 17 d. Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (3D, JAV) 17 val.; d d. Didysis Getsbis (3D,JAV, Australija) 22 val.; d. 20 val.; 18 d , 23 d. Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) Maþoji salë 18, 19 d. Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) d. Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) d. Uþmirðtieji (JAV) 19.15; 17 18, d Redaktorë Monika Krikðtopaitytë Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Kinas Þivilë Pipinytë Teatras, ðokis Milda Brukðtutë Muzika Laimutë Ligeikaitë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë 7md 7 meno dienos. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ 7 meno dienos, Maironio g. 6, Vilnius. Tel.: , El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN sp. l. Tiraþas 900 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia LR Kultûros rëmimo fondas, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 12 psl. 7 meno dienos 2013 m. geguþës 17 d. Nr. 20 (1034)