Jūsų socialinės apsaugos teisės. Danijoje

Transkript

1 Jūsų socialinės apsaugos teisės Danijoje

2 Šiame vadove pateikta informacija buvo parengta ir atnaujinta glaudžiai bendradarbiaujant su Tarpusavio informavimo apie socialinę apsaugą sistemos (Mutual Information System on Social Protection, MISSOC) nacionaliniais pranešėjais. Daugiau informacijos apie MISSOC tinklą rasite internete ( Šiame vadove bendrais bruožais aprašomos socialinės apsaugos sistemos, kurios veikia aptariamose šalyse. Daugiau informacijos galima rasti kituose MISSOC leidiniuose; visi jie yra paskelbti nurodytoje interneto svetainėje. Taip pat galite kreiptis į šio vadovo I priede išvardytas atsakingas institucijas. Nei Europos Komisija, nei jokie Komisijai atstovaujantys asmenys neatsako už šiame leidinyje pateiktos informacijos naudojimą. Europos Sąjunga, 2012 m. Leidžiama dauginti nurodžius šaltinį m. liepos mėn 2

3 Turinys I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas... 4 Įžanga... 4 Socialinės apsaugos organizavimas... 4 Finansavimas... 5 II skyrius. Sveikatos priežiūra... 6 Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas?... 6 Ką apima?... 6 Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis?... 7 III skyrius. Piniginės ligos išmokos... 8 Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas?... 8 Ką apima?... 8 Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas?... 9 IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos...10 Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas?...10 Ką apima?...10 Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas?...11 V skyrius. Invalidumo išmokos...12 Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas?...12 Ką apima?...12 Kaip galima gauti invalidumo išmokas?...13 VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos...14 Kada turite teisę gauti senatvės išmokas?...14 Ką apima?...15 Kaip galima gauti senatvės išmokas?...15 VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo...17 Kas turi teisę gauti išmokas netekus maitintojo?...17 Ką apima?...17 Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo?...18 VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos...19 Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas?...19 Ką apima?...19 Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus profesine liga?...20 Kada turite teisę gauti išmokas šeimai?...22 Ką apima?...23 Kaip galima gauti išmokas šeimai?...23 X skyrius. Bedarbio išmokos...24 Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas?...24 Ką apima?...25 Kaip galima gauti bedarbio išmokas?...25 XI skyrius. Minimalios lėšos...26 Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą?...26 Ką apima?...26 Kaip gali būti užtikrinama minimalių lėšų apsauga?...27 XII skyrius. Ilgalaikė priežiūra...28 Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą?...28 Ką apima?...28 Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą?...28 Priedas. Naudingi adresai ir interneto tinklalapiai m. liepos mėn 3

4 I skyrius. Įžanga, organizavimas ir finansavimas Įžanga Danijoje nustatytos šios socialinės apsaugos išmokos: sveikatos draudimo išmokos, gydymas ligoninėje, motinystės išmokos, ligos ir motinystės kasdienės išmokos ir pagalba reabilitacijai; nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išmokos; pašalpa laidotuvių išlaidoms padengti; invalidumo pensijos; bendrosios senatvės pensijos ir papildomosios pensijos; bedarbio išmokos; išmokos šeimai. Dauguma Danijos socialinės apsaugos rūšių yra privalomos. Išimtis nedarbo draudimas. Socialinės apsaugos organizavimas Pensijų sistemos Visi Danijoje gyvenantys Danijos piliečiai turi teisę gauti paankstintą pensiją invalidumo atveju (invalidumo pensijas) iki 65 metų. Nuo 65 metų jie turi teisę gauti senatvės pensiją. Šiai pensijų sistemai (socialinėms pensijoms) vadovauja vietos valdžios institucijos. Teisės aktų įgyvendinimą prižiūri Užimtumo ministerija (Beskæftigelsesministeriet). Tačiau ji neturi teisės kištis konkrečiais atvejais. Papildomųjų pensijų (Arbejdsmarkedets Tillægspension, ATP) sistema skirta darbuotojams, kurie dirba mažiausiai 9 valandas per savaitę. Tai socialinės pensijos priedas. Nedarbo draudimo dalinė pensija ir paankstinto išėjimo į pensiją sistemos yra pereinamosios sistemos tarp darbingo amžiaus ir pensijos. Šias sistemas valdo Užimtumo ministerija. Sveikatos draudimas Visų gyventojų sveikatos draudimą valdo ir finansuoja regioninės ir vietos valdžios institucijos. Už draudimą atsako Sveikatos apsaugos ministerija (Ministeriet for Sundhed og Forebyggelse). Visi Danijos gyventojai draudžiami sveikatos draudimu. Pinigines ligos išmokas moka vietos valdžios institucijos (prižiūrimos Užimtumo ministerijos, Beskæftigelsesministeriet). Šeimos išmokos Bendrąsias išmokas šeimai ir įvairias kitas pašalpas šeimoms administruoja vietos valdžios institucijos (prižiūrimos Mokesčių ministerijos, Skatteministeriet, ir Socialinių reikalų ir integracijos ministerijos (Social- og Indenrigsministeriet). Pinigines išmokas 2011 m. liepos mėn 4

5 motinystės atveju moka vietos valdžios institucijos (prižiūrimos Užimtumo ministerijos, Beskæftigelsesministeriet). Draudimas nuo nedarbo Nedarbo draudimas yra savanoriškas. Nedarbo draudimas būna įvairių sričių; dvi iš jų skirtos savarankiškai dirbantiems asmenims., narių įmokomis dengiama valstybės išlaidų dalis, susijusi su nedarbo draudimu, įskaitant paankstintas pensijas. Užimtumo ministerija (Beskæftigelsesministeriet) atsako už nedarbo draudimą. Finansavimas Danijos socialinės apsaugos išmokos paprastai finansuojamos iš mokesčių (renkamų valstybės, departamentų ir savivaldybių (komunų) lygiu) įskaitant darbo rinkos įmokas (arbejdsmarkedsbidrag) m. liepos mėn 5

6 II skyrius. Sveikatos priežiūra Kada turite teisę į sveikatos priežiūros paslaugas? Kiekvienas Danijoje gyvenantis asmuo turi teisę į išmokas natūra gydymo ligoninėje ir motinystės atveju, taip pat į sveikatos draudimo išmokas. Apsigyvenęs Danijoje turite užsiregistruoti savo gyvenamosios vietos savivaldybės gyventojų registre. Tada Jūs priskiriami sveikatos draudimo sistemai. Taigi įgyjate teisę į medicininį gydymą ir gaunate sveikatos kortelę. Ką apima? Sveikatos draudimo išmokos Turite teisę į: gydymą, kurį taiko Jūsų bendrosios praktikos gydytojas; gydymą, kurį taiko specialistas, pas kurį Jus nukreipė Jūsų bendrosios praktikos gydytojas; tam tikrą dantų gydymą; gydytojo paskirtos fizioterapijos paslaugas; chiropraktiko teikiamas paslaugas; gydytojo paskirtas podiatrijos paslaugas tam tikrų grupių pacientams; gydytojo paskirtas psichoterapijos paslaugas tam tikrų grupių pacientams; vaistus; gydytojo paskirtus maisto papildus. Pirmajai grupei priklausantiems asmenims bendrosios praktikos gydytojo ir specialistų paslaugos teikiamos nemokamai. Iš sveikatos draudimo lėšų iš dalies padengiamos kitų gydymo paslaugų išlaidos, taikant kartu su praktikuojančių gydytojų organizacijomis nustatytus tarifus. Vaistų kompensacijos dydis priklauso nuo Jūsų metinių išlaidų, patirtų dėl kompensuojamųjų vaistų, dydžio. Kompensacija neskiriama, jei visos metinės išlaidos nesiekia 890 DKK (120 EUR). Kompensacija didėja dalimis: ji sudaro 50 %, jei išlaidos siekia nuo 890 DKK (120 EUR) iki 1450 DKK (195 EUR), 75 % jei išlaidos siekia nuo 1450 DKK (195 EUR) iki 3130 DKK (421 EUR) ir 85 % jei išlaidos viršija 3130 DKK (421 EUR). Vaikams, neturintiems 18 metų, kompensuojamieji vaistai visada kompensuojami ne mažiau kaip 60 %. Stacionarioji sveikatos priežiūra Jei turite teisę gydytis ligoninėje, galite pasirinkti bet kurią iš viešųjų šalies ligoninių, kurioje taikomas reikalingas gydymas. Gydoma nemokamai. Paprastai į ligoninę 2011 m. liepos mėn 6

7 guldoma pagal gydytojo nukreipimą, išskyrus nelaimingo atsitikimo ar ūmios ligos atvejį. Jūs turite teisę į nemokamą gydytojo priežiūrą iki gimdymo ir į akušerės priežiūrą gimdymo metu. Gimdymas ligoninėje ar kitoje viešojoje įstaigoje ir akušerės pagalba gimdant namie yra nemokami. Kaip galima naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis? Yra dvi apdraustųjų asmenų kategorijos. Jūs galite pasirinkti pirmąją arba antrąją grupę; pereiti iš vienos grupės į kitą galima kartą per metus. Pirmajai grupei priklausantys apdraustieji asmenys priskiriami atitinkamam bendrosios praktikos gydytojui, kuris yra sudaręs sutartį su sveikatos draudimo įstaiga. Paprastai specialiosios medicinos srities paslaugos jiems teikiamos, jei jie turi savo bendrosios praktikos gydytojo nukreipimą pas specialistą. Antrajai grupei priklausantys apdraustieji asmenys gali pasirinkti bendrosios praktikos gydytoją ir atskirų sričių specialistus. Jie gauna sveikatos draudimo įstaigos išmoką, atitinkančią sumą, kurią ši įstaiga turi pervesti už atitinkamą pirmajai grupei priklausančio paciento gydymą. Gydytojas savo atlyginimą nustato pats. Vaikai iki 16 metų priklauso tai pačiai apdraustųjų asmenų kategorijai, kaip ir jų tėvai ar globėjas ir lankosi pas tą patį gydytoją. Apskundimas Jei nesutinkate su sprendimu, galite jį apskųsti per keturias savaites nuo pranešimo apie jį gavimo dienos. Vietos administracijos sprendimus, susijusius su sveikatos draudimu, galima apskųsti Nacionalinei ligonių teisių ir nusiskundimų agentūrai (Patientombuddet). Daugiau informacijos gali pateikti Nacionalinė ligonių teisių ir nusiskundimų agentūra m. liepos mėn 7

8 III skyrius. Piniginės ligos išmokos Kada turite teisę gauti pinigines ligos išmokas? Kasdienės išmokos ligos atveju skiriamos padengti dėl ligos prarastoms profesinės veiklos pajamoms. Tai reiškia, kad visi darbo užmokestį, kompensuojamąsias pajamas (pavyzdžiui, bedarbio išmokas) ar kitas pajamas, gaunamas daugiausia iš profesinės veiklos, gaunantys asmenys susirgę turi teisę gauti pinigines išmokas su sąlyga, kad tos pajamos apmokestinamos Danijoje. Sąlygos, kurių būtina laikytis Turite teisę gauti kasdienes išmokas, jei negalite dirbti dėl ligos. Taip pat turite atitikti užimtumo reikalavimą. Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, ligos laikotarpiu gaunantys ne visą darbo užmokestį, turi teisę į kasdienes išmokas ligos atveju, kurias moka darbdavys nuo pirmosios ligos dienos, su sąlyga, kad jie šio darbdavio būtų pasamdyti prieš aštuonias savaites iki ligos ir tuo laikotarpiu dirbę bent 74 valandas. Jie turi teisę į šias darbdavio mokamas išmokas 30 ligos dienų. Jei sergate ilgiau kaip 30 dienų arba jei ligos laikotarpiu neturite teisės gauti kasdienių ligos išmokų, kurias privalo mokėti darbdavys, galite gauti savivaldybės administracijos mokamas kasdienes ligos išmokas, su sąlyga, kad 26 savaites iki ligos būtumėte įtraukti į darbo rinką ir tuo laikotarpiu būtumėte išdirbę bent 240 valandų. Jūs taip pat turite teisę gauti kasdienes išmokas ligos atveju, jei esate priskirti nedarbo draudimo įstaigai, jei turite teisę į pašalpas, jei per paskutinį mėnesį esate baigę bent 18 mėnesių trukmės profesinio mokymo kursus, jei esate mokinys ir atliekate atlyginamą praktiką arba dirbate darbą pagal lankstųjį darbo grafiką (flexjob) privačiame ar viešajame sektoriuje. Savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę gauti kasdienes išmokas, vietos administracijos mokamas po dviejų savaičių nuo ligos pradžios, su sąlyga, kad jie būtų vertęsi savisamda, kaip pagrindine veikla, nors 18 ½ valandų per dieną, iš kurių vieną mėnesį prieš pat nedarbo dėl ligos laikotarpį. Be to, yra savarankiškai dirbančių asmenų draudimo sistema. Tai savanoriško draudimo sistema, pagal kurią savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti kasdienes išmokas ligos atveju dvi pirmąsias ligos savaites. Ką apima? Išmokų dydis Jei esate pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, išmoka apskaičiuojama pagal valandinį darbo užmokestį, kurį būtumėte gavęs, jei nebūtumėte susirgęs. Jei esate 2011 m. liepos mėn 8

9 savarankiškai dirbantis asmuo, išmoka apskaičiuojama pagal savarankiško darbo pajamas. Išmokos siekia daugiausia 3940 DKK (530 EUR) per savaitę. Didžiausia išmoka, mokama pagal valandinį darbo užmokestį, yra lygi minėtai didžiausiai sumai, padalytai iš įprasto darbo valandų per savaitę skaičiaus, nustatyto kolektyvinėje sutartyje (37 val.), taigi ji siekia 106,49 DKK (14 EUR). Išmoka mokama kas savaitę. Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, kurie iš dalies nedarbingi dėl ligos, gali gauti sumažintas kasdienes išmokas ligos atveju. Kasdienės išmokos jiems mokamos už per savaitę dėl ligos nedirbtas valandas. Išmokų mokėjimo trukmė ir priežiūra Išmokos baigiama mokėti, kai jos (arba darbo užmokestis pagal darbo sutartį dirbančiam sergančiam asmeniui) per paskutinius 18 mėnesių buvo mokamos ilgiau kaip 52 savaites. Dienos, už kurias išmokos (ar darbo užmokestis) buvo mokamos pirmąsias nebuvimo darbe dėl ligos 30 dienų, ir laikotarpiai, už kuriuos išmokos (ar darbo užmokestis) buvo mokamos dėl nėštumo, gimdymo ar įvaikinimo, neįskaitomi. Yra kelios galimybės pratęsti išmokų mokėjimą po to, kai jos buvo mokėtos 52 savaites. Vietos administracija turi stebėti sergančius darbuotojus ir rūpintis, kad jie išlaikytų ryšį su darbo rinka. Ji turi išnagrinėti asmens atvejį vėliausiai po aštuonių savaičių nuo pirmos nebuvimo darbe dienos. Antroji apžiūra vykdoma praėjus trims mėnesiams po ligos. Jei nepasveiksite per tris mėnesius, bet galėsite dirbti ne visą darbo dieną arba galėsite gauti darbo pasiūlymų, apžiūra bus vykdoma kas tris mėnesius. Pirmą kartą ji priima sprendimą dėl priežiūros plano sudarymo. Planas turi būti sudarytas vėliausiai iškart po antrojo tyrimo. Asmenys, gaunantys socialinę pensiją ar dėl sveikatos būklės galintys ją gauti, turi teisę į kasdienes išmokas ligos atveju tik 26 savaičių per paskutinius 12 mėnesių; tas pats galioja asmenims, kurie yra sulaukę 65 metų. Kaip galima gauti pinigines ligos išmokas? Apie tai, kad susirgote, turite nedelsdami per dvi valandas, prasidėjus darbui, išskyrus atvejus, kai darbo informaciniame buklete ar kitame dokumente nurodytas kitas terminas, pranešti savo darbdaviui. Jei informuojate jį per vėlai, teisė į išmokas iki pranešimo apie ligą sustabdoma. Darbdavys gali pareikalauti, kad jam per tam tikrą laiką pateiktumėte įrodymą, kad neatvykote į darbą dėl ligos raštišką patvirtinimą ar kitu būdu. Jis gali pareikalauti pateikti ir gydytojo pažymą, jei mano, kad tai būtina. Jei nepateikiate prašomų įrodymų, paprastai prarandate teisę į kasdienes išmokas ligos atveju. Privalote kreiptis į vietinę administraciją dėl kasdienės išmokos ligos atveju per 8 dienas išsiuntus pranešimą apie SDPI sprendimą (skaitmeninis sprendimas remiantis prašymu ligos atveju iš darbdavio ar darbo draudimo fondo). Vietos administracija gali paprašyti Jūsų pateikti gydytojo pažymą, jei mano, kad tai reikalinga. Jei nepateikiate prašomų įrodymų, paprastai prarandate teisę į kasdienes išmokas ligos atveju. Jei darbdavys ligos atveju nemoka kasdienių išmokų ir jei vietos administracija nusprendžia, kad tai nepagrįsta, ji kasdienes išmokas ligos atveju moka avansu m. liepos mėn 9

10 IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos Kada turite teisę gauti motinystės arba tėvystės išmokas? Teisę į išmokas natūra (sveikatos priežiūrą) turi visos moterys, gyvenančios Danijoje. Išmokas pinigais gali gauti pagal darbo sutartis dirbantys ir savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat jiems padedantys sutuoktiniai. Moteris, kuri 13 savaičių iki motinystės atostogų buvo įsidarbinusi ir per šį laikotarpį išdirbo bent 120 valandų, arba kuri atitinka reikalavimus, kad būtų laikoma savarankiškai dirbančiu asmeniu, turi teisę į nėštumo ir gimdymo ar įvaikinimo išmokas. Ką apima? Išmokos natūra Danijoje gyvenančios moterys turi teisę į nemokamą nėščiųjų priežiūrą. Siūlomos paslaugos apima priežiūrą iki gimdymo, nuvežimą atlikti tyrimų ir gimdyti, gimdymą ligoninėje ar akušerės pagalbą, jei gimdoma namie. Piniginės išmokos Motinystės, įvaikinimo ar tėvystės atveju gali būti mokamos kasdienės išmokos. Motinystės išmokos gali būti mokamos motinai nuo ketvirtos savaitės iki numatomos gimdymo dienos ir mokamos 46 savaites po kūdikio gimimo; paskutines 32 savaites išmokas gali gauti arba motina, arba tėvas. Jei vienas iš tėvų pradeda dirbti ne visą darbo dieną, atostogos gali būti atitinkamai pratęstos. Vaiko tėvai gali rinktis pratęsti atostogas iki 40 arba 46 savaičių (po pirmųjų 14 savaičių atostogų), bet išmoka mokama kaip už 32 savaites. Nepaisant to, tėvas turi teisę dvi savaites gauti kasdienes išmokas per 14 savaičių po vaiko gimimo. Asmuo, kuris įsivaikina vaiką, taip pat gali gauti kasdienes išmokas, mokamas 46 savaites nuo tos dienos, kai vaikas faktiškai pradedamas išlaikyti. Dirbantys tėvai gali atidėti dalį savo atostogų. Atidėtų atostogų reikia išeiti, kol vaikui sukaks 9 metai. Suma Motinystės išmoka pinigais (dagpenge ved fødsel) pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims apskaičiuojama pagal darbuotojos valandinį darbo užmokestį (ne daugiau kaip 3940 DKK (530 EUR) per savaitę arba 106,49 DKK (14 EUR) per valandą (37 val. per savaitę), ir pagal dirbtų valandų skaičių. Savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės išmoka pinigais apskaičiuojama pagal savarankiškai dirbančio asmens profesinės veiklos pajamas, neviršijant minėtų sumų m. liepos mėn 10

11 Atostogų išmoka Moterys, neturinčios teisės per motinystės atostogas gauti visą atlyginimą ir neapdraustos nedarbo draudimu, gali įgyti teisę į atostogų išmoką. Ši išmoka mokama per ateinančius atostogų metus nuo gegužės 1 d. iki kitų metų balandžio 30 d. Atostogų išmoka yra tokio paties dydžio, kaip ir motinystės išmoka, ir teisė ją gauti laipsniškai įgyjama dirbant 12 mėnesių iki gimdymo. Kaip galima gauti motinystės ir tėvystės išmokas? Prašymus skirti motinystės ar įvaikinimo išmokas pinigais vietos administracijai reikia pateikti per aštuonias savaites iki gimdymo dienos ar tos dienos, kai įvaikintas vaikas patenka į šeimą. Darbdavys moka išmokas, susijusias su nebuvimu darbe dėl iki gimdymo atliekamų tyrimų m. liepos mėn 11

12 V skyrius. Invalidumo išmokos Kada turite teisę gauti invalidumo išmokas? Asmenys, kurių darbingumas yra visam laikui sumažėjęs tiek, kad jie negali patys patenkinti savo kasdienių poreikių versdamiesi pelninga veikla, nepaisant jų galimybių gauti paramą pagal socialinės apsaugos įstatymus (pavyzdžiui, dirbti valstybės dotuojamą darbą), turi teisę į invalidumo pensiją (førtidspension). Į šią pensiją turi teisę: Danijos piliečiai; asmenys, kuriems taikomas 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo; kiti užsieniečiai, bent dešimt metų gyvenantys Danijoje. Teisei į invalidumo pensiją įgyti turite būti gyvenę Danijoje bent trejus metus nuo savo penkioliktojo gimtadienio iki pensinio amžiaus. Ką apima? Pensijų dydis skirtingas vienišiems asmenims ir kitiems gavėjams. Apskaičiuojant pensiją atsižvelgiama į suinteresuoto asmens pajamas ir į jo galimo sutuoktinio ar sugyventinio pajamas. Išmokų dydis nepriklauso nuo ankstesnių pajamų. Turite teisę į visą pensiją, jei gyvenote Danijoje laikotarpiu, lygiu bent keturiems penktadaliams laikotarpio, skaičiuojamo nuo Jūsų penkioliktojo gimtadienio iki tos dienos, kurią skiriama pensija. Jei gyvenote Danijoje trumpiau, pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į santykį tarp šio laikotarpio ir keturių penktadalių laikotarpio, skaičiuojamo nuo Jūsų penkioliktojo gimtadienio iki tos dienos, kurią skiriama pensija. Invalidumo pensija panaikinama, kai jos gavėjas sulaukia 65 (arba 67) metų ir oficialiai perkeliamas į bendrosios senatvės pensijos sistemą. Visos bendrosios pensijos procentinė dalis yra tokia pat, kaip ir mokėtos visos invalidumo pensijos dalis. Pensija mokama kiekvieno mėnesio pabaigoje. Invalidumo pensija negali būti mokama prieš pirmąją mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo priimtas sprendimas ją skirti, dieną, bet turi būti pradėta mokėti vėliausiai pirmąją mėnesio, einančio po trijų mėnesių nuo pensijos prašymo svarstymo pradžios, dieną. Papildoma piniginė išmoka mokama kaip papildomų dėl negalios patiriamų išlaidų kompensacija (merudgiftsydelse). Į šias išlaidas įeina išlaidos kito asmens pagalbai, šildymui, gydymui, specialiai įrangai ir t. t. Suma nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į numatomas išlaidas m. liepos mėn 12

13 Kaip galima gauti invalidumo išmokas? Invalidumo pensijos prašymą turite pateikti savo gyvenamosios vietos administracijai. Ši administracija gali pareikalauti pateikti Jūsų gydytojo užpildytą specialios formos pažymą. Su šia pažyma susijusias išlaidas apmoka vietos administracija. Vietos administracija, gavusi invalidumo pensijos prašymą, turi išnagrinėti visas kitas pagalbos pagal socialinės apsaugos srities įstatymus suteikimo galimybes. Ji nusprendžia tvarkyti duomenis pagal invalidumo pensijos skyrimo taisykles, jei įrodoma arba jei išimtinėmis aplinkybėmis yra visiškai akivaizdu, kad Jūsų darbingumas negali pagerėti pritaikius veiklos, reabilitacijos, terapijos ar kitas priemones. Apskundimas Jei nesutinkate su vietos administracijos sprendimu dėl Jūsų teisių į pensiją, galite jį apskųsti regioninei Užimtumo srities skundų nagrinėjimo tarybai (Beskæftigelsesankenævnet). Tai padaryti turite per keturias savaites m. liepos mėn 13

14 VI skyrius. Senatvės pensijos ir išmokos Kada turite teisę gauti senatvės išmokas? Paprastai visi Danijoje gyvenantys asmens, sulaukę 65 metų, turi teisę gauti bendrąją pensiją (socialinę pensiją) (folkepension). Asmenų, šešiasdešimties metų sulaukusių iki 1999 m. liepos 1 d., pensinis amžius yra 67 metai. Be to, pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims taikoma privalomos papildomosios pensijos sistema (ATP). Socialinė pensija Į šią pensiją turi teisę: Danijos piliečiai; asmenys, kuriems taikomas 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo; kiti užsieniečiai, bent dešimt metų gyvenantys Danijoje. Teisei į šią pensiją įgyti turite būti gyvenę Danijoje bent trejus metus nuo savo penkioliktojo iki 65-ojo (arba 67-ojo) gimtadienio. Teisė į visą bendrąją pensiją įgyjama, jei suinteresuotas asmuo nuo savo 15-ojo iki 65-ojo (arba 67-ojo) gimtadienio 40 metų išgyveno Danijoje. Trumpiau gyvenus Danijoje įgyjama teisė į dalinę pensiją, lygią 1/40 visos pensijos, skaičiuojamos už kiekvienus Danijoje išgyventus metus nuo 15-ojo iki 65-ojo (arba 67-ojo) gimtadienio. Papildoma dalis Visi pagal darbo sutartį Danijoje dirbantys asmenys nuo 16 metų priklauso ATP sistemai, jei dirba ne mažiau kaip devynias valandas per savaitę. Darbuotojai, kurie pakeičia veiklos pobūdį ir tampa savarankiškai dirbančiais asmenimis, tam tikromis sąlygomis gali likti priskirti papildomosios pensijos sistemai. Tokiu atveju jie patys moka visas įmokas. Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų papildomosios pensijos sistemą finansuoja darbuotojai ir darbdaviai; pastarieji moka du trečdalius įmokų, darbuotojai likusį trečdalį. Už darbuotojo mokamų įmokų atskaitymą yra atsakingas darbdavys. Ne visą darbo dieną dirbantys asmenys, priskirti ATP sistemai, moka du trečdalius ar vieną trečdalį visų įmokų arba visai jų nemoka. Įmokas moka ir asmenys, gaunantys bedarbio pašalpą, ligos ar motinystės išmokas, invalidumo pensiją (paskirtą po 2002 m.), pašalpą mokymuisi (uddannelsesydelse), pašalpą suaugusiųjų mokymuisi arba nuolatiniam mokymuisi (VEU-godtgŅrelse), bedarbio pašalpas, skirtas asmenims, galintiems naudotis subsidijuojamo lankstaus užimtumo sistema (ledighedsydelse), skatinimo pašalpą (aktiveringsydelse), tiesiogines socialines pašalpas (kontanthjĺlp), netektų pajamų kompensaciją, skirtą tėvams, turintiems prižiūrėti neįgalų vaiką (tabt arbejdsfortjeneste) ir t. t. Asmenys, gaunantys paankstinto išėjimo į pensiją išmokas, pavyzdžiui, dalinę pensiją (delpension), paankstinto išėjimo į pensiją išmokas, skirtas asmenims, galintiems 2011 m. liepos mėn 14

15 naudotis subsidijuojamo lankstaus užimtumo sistema (fleksydelse), ir paankstintą pensiją (efterløn) turi teisę, jei pageidauja, mokėti įmokas pagal ATP sistemą. Invalidumo pensiją gaunantys asmenys, kuriems ši pensija buvo suteikta iki 2003 m., taip pat gali savanoriškai mokėti įmokas pagal šią sistemą. Paprastai šiai sistemai savo noru priskirti asmenys pusę įmokų moka patys. Ką apima? Socialinė pensija Bendrąją pensiją sudaro bazinis dydis ir pensijos priedas. Bazinis dydis priklauso nuo suinteresuoto asmens uždirbtų pajamų. Pensijos priedo dydis priklauso nuo suinteresuoto asmens ir jo galimo sutuoktinio ar sugyventinio bendrų pajamų. Jei skiriama atidėta pensija, jos suma padidinama procentiniu dydžiu, apskaičiuotu taikant aktuarinius principus atsižvelgiant į atidėjimo trukmę. Jaunesni nei 65 metų asmenys išeiti į pensiją negali. Pensija mokama kiekvieno mėnesio pabaigoje. Ji gali būti mokama tik nuo pirmosios mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo pateiktas pensijos prašymas, dienos. Paprastai ji mokama tik Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvenantiems asmenims. Taip pat gali būti mokamas priedas sveikatos priežiūros paslaugų (helbredstillæg) ir šildymo išlaidoms (varmetillæg) padengti. Be to, labai sunkiomis sąlygomis gyvenantiems pensininkams gali būti skirtas asmeninis pensijos priedas (personligt tillæg). Papildoma dalis ATP tarnyba moka senatvės pensiją iki gyvos galvos, pateikus prašymą, anksčiausiai kai apdraustajam asmeniui sukanka 65 metai. Paprastai senatvės pensija mokama kaip renta, bet nedidelės pensijos gali būti sumokėtos kaip vienkartinė išmoka. Jei ATP pensijos prašymas pateiktas po to, kai asmeniui sukako 65 metai, išmokos padidėja apie 5 8 % už kiekvienus laukimo metus, kol asmeniui sukanka 75 metai. Iki 65 metų išeiti į pensiją negalima. Kaip galima gauti senatvės išmokas? Socialinė pensija Artėjant Jūsų pensiniam amžiui, gyvenamosios vietos administracija turi pranešti Jums apie tai, kad galite prašyti senatvės pensijos. Prašymas gali būti laisvos formos. Užsienyje gyvenantiems asmenims nepranešama jie patys turi kreiptis į Danijos pensijų tarnybą (Pensionsstyrelsen). Jei nesutinkate su vietos administracijos sprendimu dėl Jūsų teisių į pensiją, galite jį apskųsti atitinkamai Socialinei komisijai (det sociale nævn). Jei nesutinkate su Danijos pensijų agentūros sprendimu, galite jį apskųsti Nacionalinei socialinių apeliacijų valdybai (Ankestyrelsen). Tai padaryti turite per keturias savaites m. liepos mėn 15

16 Papildoma dalis Paprastai turintys teisę į išmokas asmenys savaime gauna ATP sistemoje skiriamą pensiją. Tačiau užsienyje gyvenantys asmenys turi patys kreiptis į šią tarnybą. Prašymus reikėtų siųsti ATP institucijai. Papildomoji pensija paprastai mokama kiekvieną mėnesį, avansu, pervedant pinigus į Jūsų sąskaitą banke ar taupomajame banke. Jei nesutinkate su ATP tarnybos sprendimu, susijusiu su Jūsų priskyrimu sistemai, Jūsų įmokomis ar Jūsų teisėmis į pensiją, galite per keturias savaites jį apskųsti Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų papildomųjų pensijų apeliaciniam komitetui (Ankenævnet for Arbejdsmarkedets Tillægspension) m. liepos mėn 16

17 VII skyrius. Išmokos netekus maitintojo Kas turi teisę gauti išmokas netekus maitintojo? Išmokos pagal ATP sistemą maitintojo netekusiems asmenims 2022 m. buvo pakeistos. Naujoji sistema apima įmokas po 2002 m. sausio 1 d. Išmokas turi teisę gauti pergyvenę sutuoktiniai, sugyventiniai ir, tam tikromis sąlygomis, išsiskyrę partneriai, taip pat vaikai. Apdraustajam asmeniui mirus jo sutuoktinis ar sugyventinis ir kiekvienas vaikas, neturintis 21 metų, paprastai turi teisę į ATP tarnybos mokamą vienkartinę išmoką, su sąlyga, kad miręs asmuo buvo priskirtas naujajai sistemai bent dvejus metus ir mokėjo įmokas, atitinkančias dvejų metų darbo visu etatu įmokas. Sugyventiniai iki apdraustojo asmens mirties turi būti užsiregistravę ATP tarnyboje. Be to, jie dvejus metus iki apdraustojo asmens mirties turi būti užregistruoti gyventojų registre tuo pačiu adresu. Kitų socialinių pensijų sistemų maitintojo netekusiems asmenims nėra. Ką apima? Išmokos, mokamos pagal naująsias taisykles, yra šios. Paprastai visi maitintojo netekę asmenys, turintys teisę į išmokas, gauna vienkartinę DKK (6725 EUR) išmoką neatskaičius mokesčių. Išmokos, mokamos sutuoktiniui ar sugyventiniui, priklauso nuo amžiaus, kurio sulaukęs mirė apdraustasis asmuo; jos laipsniškai mažėja nuo 66 metų ir visai išnyksta, jei miręs asmuo buvo 70 metų. Teisės, įgytos pagal senąsias taisykles, galioja net jei miręs apdraustasis asmuo buvo sulaukęs 70 ir daugiau metų. Tai reiškia, kad pagal senąsias taisykles našlys visada gali gauti vienkartinę išmoką. Jei našlys turi teisę į vienkartinę išmoką ir pagal naująją, ir pagal senąją sistemas, mokama tik didesnioji suma. Išmokos, skirtos vaikams pagal senąsias taisykles, mokamos kiekvienam vaikui, neturinčiam 18 metų ir apskaičiuojamos kiekvienu atveju atskirai. Kitos išmokos: išmoka mirties atveju (begravelseshjælp): sveikatos draudimo įstaiga gali pervesti išmoką mirties atveju, jei miręs asmuo turėjo teisę gauti sveikatos draudimo išmokas. Šios išmokos dydis (iki 9900 DKK (1332 EUR) priklauso nuo mirusio asmens šeimos ir finansinės padėties. Jei miręs asmuo nebuvo sulaukęs 18 metų, jo artimieji gauna nustatyto dydžio pašalpą, kuri nepriklauso nuo pajamų (8300 DKK (1116 EUR); pašalpą netekus maitintojo (efterlevelseshjælp) gali gauti sutuoktinis (arba sugyventinis, kartu gyvenęs bent 3 metus). Šios vienkartinės pašalpos dydis priklauso nuo maitintojo netekusio asmens pajamų ir turto. Didžiausia suma DKK (1808 EUR). Kai maitintojo netekusio asmens metinės pajamos viršija DKK ( EUR), pašalpa neskiriama; išlaikymo pašalpa (hjælp til forsørgelse) gali būti skiriama remtiniems asmenims m. liepos mėn 17

18 Kaip galima gauti išmokas netekus maitintojo? Jeigu mirusysis asmuo gyveno arba maitintojo netekę asmenys gyvena užsienyje, reikėtų nusiųsti prašymą ATP tarnybai m. liepos mėn 18

19 VIII skyrius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos Kada turite teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas? Kompensacijų darbuotojams įstatymas (lov om arbejdsskadesikring) iš esmės taikomas Danijoje arba Danijos laive pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir apsidraudusiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo turi būti pasirašyta sutartis su patvirtinta draudimo bendrove. Draudimas apima žalą, kuri yra nelaimingo atsitikimo darbe ar kenksmingo poveikio darbe pasekmė. Nelaimingas atsitikimas ar kenksmingas poveikis turi būti staigus arba trukti ilgiausiai penkias dienas. Draudimas apima ir daugumą profesinių ligų pagal specialų sąrašą, taip pat žalą kūdikiui dėl motinos darbo nėštumo laikotarpiu arba kenksmingo poveikio darbe tėvams iki vaiko pradėjimo. Nelaimingi atsitikimai, įvykę kelyje į darbą ar iš jo, paprastai nedraudžiami. Ką apima? Išmokos apima: gydymą, reabilitaciją, įrangą ir papildomas priemones; netektų pajamų kompensaciją (estatning for erhvervsevnetab); nuolatinio neįgalumo kompensaciją (méngodtgørelse); kompensaciją mirus šeimą išlaikiusiam asmeniui (erstatning for tab af forsørger); laikinąją pašalpą netekus maitintojo. Gydymas ir reabilitacija Medicininio gydymo, kuris valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje nėra nemokamas, išlaidos kompensuojamos, jei nusprendžiama, kad jis būtinas siekiant užtikrinti geriausias galimas sveikimo sąlygas arba gydymo rezultatus. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tarnyba taip pat sprendžia, ar vėliau reikės išlaidų priežiūrai, vaistams, įrangai ir specialioms papildomoms priemonėms ir t. t. Jei, jos manymu, ateityje tokių išlaidų teks patirti, jos kompensuojamos skiriant vienkartinę išmoką. Medicininis gydymas ir reabilitacija skiriami, jei jie nedengiami pagal viešąją sveikatos draudimo sistemą arba jei jie nėra viešosiose ligoninėse taikomo gydymo dalis. Išmokos ligos atveju Kompensacijų darbuotojams įstatymas netaikomas išmokoms ligos atveju. Jei nuo nelaimingo atsitikimo ar ligos praeina metai, turi būti priimtas sprendimas, jei įmanoma, skirti pajamų netekimo ar nuolatinės negalios kompensaciją m. liepos mėn 19

20 Netektų pajamų kompensacija Netektų būsimų pajamų kompensacija skiriama padengti dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarastas pajamas. Prarastų pajamų suma lygi skirtumui pajamų, kurias būtų gavęs suinteresuotas asmuo, jei nebūtų tapęs nelaimingo atsitikimo darbe auka ar nebūtų susirgęs profesine liga, ir pajamų, kurias jis tikriausiai galėtų gauti atsižvelgiant į tai, kad tapo nelaimingo atsitikimo darbe auka ar susirgo profesine liga. Ši kompensacija skiriama, jei nedarbingumas yra didesnis kaip 15 %. Visiško nedarbingumo atveju kompensacija yra lygi 83 % metinio darbo užmokesčio; jei nedarbingumas mažesnis, kompensacija atitinkamai sumažinama. Tačiau yra nustatyta metinė didžiausia suma ( DKK ( EUR). Šios kompensacijos paprastai mokamos kaip renta, bet gali būti išmokėtos kaip vienkartinė suma, jei nedarbingumas yra mažesnis kaip 50 %. Kitais atvejais dalis kompensacijos gali būti išmokėta kaip vienkartinė suma, jei to pageidauja jos gavėjas. Nuolatinio neįgalumo kompensacija Nuolatinio neįgalumo kompensacija skirta kompensuoti kasdien patiriamus nepatogumus dėl sveikatos sutrikimo, kuris yra nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pasekmė. Kompensacijos dydis priklauso nuo žalos dydžio (neįgalumo lygio) ir apskaičiuojamas pagal tarifų lentelę. Kompensacija mokama skiriant vienkartinę išmoką. Kompensacija mirus šeimą išlaikiusiam asmeniui Kompensacija šeimą išlaikiusio asmens mirties atveju skiriama našliui arba kitam asmeniui, kuris neteko jį išlaikančio asmens. Ji apskaičiuojama atsižvelgiant į asmens, kurį išlaikė apdraustasis asmuo, galimybes pačiam savimi pasirūpinti ir mokama ilgiausiai dešimt metų. Kompensacija siekia 30 % metinio darbo užmokesčio, kurį apdraustasis asmuo gaudavo prieš mirtį. Kiekvienas vaikas paprastai gauna kasmetinę išmoką, lygią 10 % metinio darbo užmokesčio, kurį apdraustasis asmuo gaudavo prieš mirtį (20 %, jei tas asmuo vienas rūpinosi vaiku), mokamą kol jam sukanka 18 metų (arba 21, jei jis yra studentas arba mokosi profesijos). Laikinoji pašalpa netekus maitintojo Laikinoji pašalpa našliams skirta kompensuoti įvairioms išlaidoms, kurias mirusio asmens sutuoktinis ar sugyventinis patiria jo mirties atveju; tai yra vienkartinė pašalpa. Kaip galima gauti išmokas patyrus nelaimingą atsitikimą darbe arba susirgus profesine liga? Apie bet kokį nelaimingą atsitikimą darbdavys nedelsdamas privalo pranešti draudimo bendrovei arba Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tarnybai. Darbdaviui to nepadarius, nelaimingo atsitikimo auka arba, šiam mirus, asmenys, kurie buvo jo išlaikomi, per metus patys turi kreiptis į draudimo bendrovę ar minėtą tarnybą. Gydantys gydytojai ir dantų gydytojai nedelsdami turi įspėti apie bet kokią įtariamą profesinę ligą m. liepos mėn 20

21 Išmokų mokėjimas Nelaimingo atsitikimo darbe atveju rentas ir išmokas moka atitinkama draudimo bendrovė. Profesinės ligos atveju juos moka Darbo rinkos profesinių ligų draudimo įstaiga (Arbejdsmarkedets Erhvervssygdomssikring). Apskundimas Sprendimą dėl to, ar įvykis laikytinas nelaimingu atsitikimu darbe, taip pat dėl to, ar liga laikytina profesine liga ir ar suinteresuotas asmuo turi teisę į kompensaciją, priima Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tarnyba; ši tarnyba nustato ir kompensacijos dydį. Jei nesutinkate su jos sprendimu, per keturias savaites nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos galite jį apskųsti Nacionalinei socialinio apeliacijų valdybai (Ankestyrelsen). Šis terminas pratęsiamas iki šešių savaičių viešnagės kitoje Europos šalyje atveju m. liepos mėn 21

22 IX skyrius. Šeimos išmokos Kada turite teisę gauti išmokas šeimai? Išmoka vaikui ir jaunuoliui, pašalpa vaikui Teisei į išmokas (borne- og ungeydelse) ir pašalpas (børnetilskud) vaikams ir jaunuoliams įgyti Jūs turite įvykdyti šiuos reikalavimus: vaikas turi gyventi Danijoje; vaikas turi būti nevedęs (netekėjusi); vaikas neturi būti auginamas už šeimos ribų pagal socialinių paslaugų įstatymą ar gauti kitas valstybės institucijų skirtas išmokas jo poreikiams patenkinti. Teisei į išmokas vaikams ir jaunuoliams įgyti reikia įvykdyti papildomą sąlygą: vaiku besirūpinantis asmuo turi būti visiškai apmokestinamas Danijoje. Papildoma teisės į pašalpas už vaiką įgijimo sąlyga vaikas ar tas iš tėvų, kuris jo atžvilgiu vykdo tėvo pareigas, turi būti Danijos pilietis arba praėjusius metus (jei kalbama apie teisę į specialiąsias pašalpas už vaiką paskutinius trejus metus) būti gyvenęs Danijoje. Be to, norint pasinaudoti šiomis išmokomis (tiek vaiko ir jaunuolio pašalpa ir išmoka), būtina, kad pareiškėjas būtų išgyvenęs ar išdirbęs Danijoje mažiausiai 2 metus per 10 metų kvalifikacinį laikotarpį iki pašalpos mokėjimo. Šis reikalavimas taikomas visų šalių piliečiams, t. y. Danijos ir užsienio piliečiams. Kvalifikaciniu laikotarpiu išgyvenus ar išdirbus Danijoje 6 mėnesius, pareiškėjas turi teisę gauti 25 % visos pašalpos; išgyvenus ar išdirbus vienus metus 50 % pašalpos; 18 mėnesių 75 % pašalpos ir 2 metus 100 % pašalpos. Išmoka vaikui ir jaunuoliui (børne- og ungeydelse) mokama visiems vaikams iki 18 metų. Ypatingais atvejais galite turėti teisę gauti vieną ar kelias pašalpas vaikui (børnetilskud). Bendroji pašalpa vaikams (ordinært børnetilskud) skiriama šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų, vaikams ir tais atvejais, kai abu tėvai gauna bendrąją senatvės ar invalidumo pensiją. Nustatyta amžiaus riba 18 metų. Papildomoji pašalpa vaikui (ekstra børnetilskud) skiriama vienišiems tėvams ir vienišoms motinoms, kurių vaikai gauna bendrąsias pašalpas vaikui. Vienam iš tėvų mokama tik viena papildomoji pašalpa vaikui, neatsižvelgiant į vaikų skaičių. Specialiosios pašalpos vaikui (særligt børnetilskud) skiriamos šeimoms, kuriose yra tik vienas iš tėvų, ir našlaičiams arba tais atvejais, kai bent vienas iš tėvų gauna bendrąją senatvės ar invalidumo pensiją. Šios pašalpos gali būti derinamos su bendrosiomis ir papildomomis pašalpomis vaikui. Nustatyta amžiaus riba 18 metų. Vaiko priežiūros pašalpa Savivaldybės gali skirti šias išmokas tėvams, kurie neleidžia savo vaikų į darželį ir prižiūri juos namuose. Šias išmokas gali gauti tėvai, septynerius iš aštuonerių 2011 m. liepos mėn 22

23 paskutinių metų gyvenę Danijoje ir auginantys vaikus, ne jaunesnius kaip 24 savaičių ir ne vyresnius kaip 6 metų (savivaldybės gali patikslinti amžiaus ribas). Ką apima? Išmoka vaikui ir pašalpa vaikui Išmokos vaikui ir jaunuoliui suma priklauso nuo vaiko amžiaus: už kiekvieną 0 2 metų vaiką 1422 DKK (191 EUR) per mėnesį; už kiekvieną 3 6 metų vaiką 1125 DKK (151 EUR) per mėnesį; už kiekvieną 7 14 metų vaiką 886 DKK (119 EUR) per mėnesį. už kiekvieną metų vaiką 893 DKK (120 EUR) per mėnesį. Bendrosios pašalpos vaikui (ordinært børnetilskud) suma yra 425 DKK (57 EUR) per mėnesį. Papildomoji pašalpa vaikui yra 433 DKK (58 EUR) per mėnesį vienai šeimai (nepaisant vaikų skaičiaus). Vaiko priežiūros pašalpa Vaiko priežiūros pašalpos suma negali būti didesnė kaip 85 % vaiko priežiūros savivaldybės vaikų darželyje išlaidų. Viena šeima gali gauti ne daugiau kaip tris pašalpas. Kaip galima gauti išmokas šeimai? Išmokos ir pašalpos vaikams ir jaunuoliams mokamos avansu kiekvieną ketvirtį. Jos paprastai mokamos motinai. Išmokos metų amžiaus jaunuoliams mokamos iš anksto kas mėnesį. Išmokas vaikams ir jaunuoliams moka SKAT (Nacionalinė muitinės ir mokesčių administracija), o pašalpas už vaikus vietos administracija. Paprastai išmokos vaikams ir jaunuoliams specialiosios pašalpos vaikams mokamos savaime, taigi prašymo pateikti nereikia. Bendrosios ir papildomosios pašalpos vaikams, mokamos šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų, vaikams, skiriamos pateikus prašymą vietos administracijai. Nuo 2012 m. spalio 1 d. išmokas šeimoms administruoja centrinė administracija Udbetaling Danmark. Apskundimas Jei nesutinkate su vietos administracijos sprendimu, susijusiu su teise į išmokas ar pašalpas vaikams ir jaunuoliams, galite jį apskųsti Socialinei komisijai (det Sociale Nævn). Tokia komisija veikia kiekviename departamente. Nuo 2012 m. spalio 1 d. apeliacinį skundą turite teikti Nacionalinei apeliacinių skundų valdybai (Ankestyrelsen). Tačiau už sprendimų, susijusių su apmokestinimu, priėmimą atsakinga SKAT (nacionalinė muitinės ir mokesčių administracija). Šiuos sprendimus galima apskųsti Vietinei apeliacinių skundų valdybai (skatteankenævn). Abiejų rūšių sprendimus galima apskųsti per keturias savaites m. liepos mėn 23

24 X skyrius. Bedarbio išmokos Kada turite teisę gauti bedarbio išmokas? Nedarbo draudimas, kitaip nei kitų socialinio draudimo rūšių atveju, yra savanoriškas. Nedarbo draudimo fondai (arbejdsløshedskasserne) iš pradžių buvo susiję su profesinėmis sąjungomis ir suskirstyti pagal profesinius sektorius. Šiuo metu yra 27 tokie fondai. Kad turėtumėte teisę gauti bedarbio pašalpą, turite prisijungti prie nedarbo draudimo fondo. To nepadarę, neturėsite teisės į Danijos mokamas bedarbio išmokas.. Kas gali būti draudžiamas? Užsiregistruoti nedarbo draudimo fonde gali Danijoje gyvenantys asmenys nuo 18 iki 63 metų.. Suinteresuotas asmuo gali būti užregistruotas draudimo fonde kaip dirbantis visą arba ne visą darbo dieną ir turi mokėti nedarbo draudimo įmokas. Sąlygos, kurių būtina laikytis Teisei į bedarbio pašalpą įgyti reikia neturėti darbo, būti užsiregistravusiam viešojoje įdarbinimo tarnyboje (darbo centre), aktyviai ieškoti darbo ir būti pasirengusiam integruotis į darbo rinką. Teisė į bedarbio pašalpą paprastai įgyjama praėjus metams nuo užsiregistravimo patvirtintame nedarbo draudimo fonde. Be to, pirmą kartą pateikdami pašalpos prašymą turite būti atitinkamą laikotarpį išdirbę pagal darbo sutartį iš viso bent 1924 valandas per metus, dirbdami atitinkamame sektoriuje visą darbo dieną arba tokį pat laikotarpį vertęsi savisamda kaip pagrindiniu darbu per pastaruosius trejus metus. Paankstinta nedarbo draudimo pensija (efterløn) Pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurie priskirti nedarbo draudimo fondui, sulaukę 60 ir daugiau metų, bet neturintys 65-erių, turi teisę į paankstintą pensiją, neatsižvelgiant į tai, ar jie dirba, ar ne. Ankstyvojo išėjimo į pensiją amžius keičiamas nuo 60 m., kuris palaipsniui pasidės iki 64 m m. Jis bus 64 m m. tiems asmenims, kurie gimė vėliau nei iki 1959 m. birželio 30 d. Per tą patį laikotarpį pensinis amžius palaipsniui išaugs iki 67 metų, o laikotarpis, per kurį bus galima išeiti į ankstyvąją pensiją palaipsniui sumažės ir baigsis trejų metų laikotarpiu. Apdraustasis asmuo turi gyventi Danijoje, Grenlandijoje, Fareruose arba kitoje EEE šalyje ir paprastai nuo 30 metų amžiaus bent 30 metų būti priskirtas nedarbo draudimo fondui. Be to, šiuo laikotarpiu jis turi būti mokėjęs paankstinto išėjimo į pensiją įmokas ir išėjimo į paankstintą pensiją momentu turėti teisę į bedarbio pašalpą m. liepos mėn 24

25 Papildomos informacijos šiuo klausimu kreipkitės į Danijos darbo išsaugojimo ir tarptautinio įdarbinimo agentūrą (Styrelsen for Fastholdelse og Rekruttering) arba Nedarbo draudimo fondų skundų nagrinėjimo centrą (Center for klager om arbejdsløshedsforsikring), kurio darbą prižiūri Danijos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tarnyba (Arbejdsskadestyrelsen). Ką apima? Bedarbio išmoka siekia 90 % pajamų iš ankstesnio darbo, daugiausia 788 DKK (106 EUR) per penkias dienas per savaitę. Jei asmuo apdraustas kaip dirbantis ne visą darbo dieną, išmoka siekia daugiausia du trečdalius visos išmokos, skiriamos už visą darbo dieną apdraustiems asmenims, t. y. 525 DKK (71 EUR) per penkias dienas per savaitę. Bedarbiai, atitinkantys tam tikras sąlygas dėl darbo laikotarpių, turi teisę gauti 82 % didžiausios sumos, neatsižvelgiant į ankstesnį darbo užmokestį. Jauni bedarbiai iškart po profesinio mokymo kurso, kuris truko bent 18 mėnesių, arba iškart po karinės tarnybos gauna išmoką, neviršijančią 646 DKK (87 EUR) per penkias dienas per savaitę. Savarankiškai dirbančių asmenų atveju pašalpos suma paprastai apskaičiuojama pagal vidutines pajamas iš profesinės veiklos, kuria asmuo prieš netekdamas darbo vertėsi dvejus finansiniu atžvilgiu geriausius metus iš penkerių. Reikalavimus atitinkantis apdraustasis asmuo gali gauti bedarbio pašalpą dvejus metus per trejų metų laikotarpį. Kaip galima gauti bedarbio išmokas? Reikia pateikti prašymą atitinkamam draudimo fondui. Apskundimas Nedarbo draudimo fondo sprendimus, susijusius su priskyrimu fondui, pašalpomis ir t. t., per keturias savaites galima apskųsti Darbo rinkos reguliavimo tarnybai (Arbejdsmarkedsstyrelsen) arba Nedarbo draudimo fondų skundų nagrinėjimo centrui (Center for klager om arbejdsløshedsforsikring). Pastarojo sprendimus per tokį patį laiką galima apskųsti Socialinio draudimo arbitražo tarybos Darbo komitetui (Ankestyrelsens Beskæftigelsesudvalg) m. liepos mėn 25

26 XI skyrius. Minimalios lėšos Kada turite teisę į minimalių lėšų apsaugą? Socialinė pašalpa ir pradinė pašalpa Kai suaugęs asmuo dėl konkrečių aplinkybių (pavyzdžiui, ligos ar nedarbo) laikinai negauna pakankamai pajamų savo arba šeimos būtiniems poreikiams patenkinti, jis gali pasinaudoti integracijos į darbo rinką priemonėmis ir išmokomis [(socialine pašalpa (kontanthjælp) ir pradine pašalpa (starthjælp)]. Pašalpa mokama šeimai ir priklauso nuo jos narių amžiaus, išlaikomų vaikų ir kiek laiko šeima gyvena Danijoje. Paramą turi teisę gauti kiekvienas Danijoje teisėtai gyvenantis asmuo. Pašalpų dydis priklauso nuo to, kiek laiko anksčiau gyventa šalyje: socialinė pašalpa (kontanthjælp) skiriama asmenims, kurie gyveno Danijoje septynerius iš aštuonerių pastarųjų metų. Trumpiau Danijoje gyvenęs asmuo gauna pradinę pašalpą (starthjælp), kuri yra mažesnė už socialinę pašalpą. Jei paramos prašantis asmuo arba jo sutuoktinis (-ė) turi pakankamai turto savo finansiniams poreikiams patenkinti, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, parama neteikiama. Vertinant turtą neatsižvelgiama į sumas iki DKK (1345 EUR), o sutuoktinių turto iki DKK (2690 EUR). Taip pat neatsižvelgiama į tam tikrą darbo užmokesčio sumą. Savivaldybių administracijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti neatsižvelgti ir į kitas pajamas arba turtą. Socialinės pašalpos (kontanthjælp) arba pradinės pašalpos (starthjælp) gavėjai turi priimti tinkamus pasiūlymus pasinaudoti integracijos į darbo rinką priemone arba bet kokia kita priemone, kuria siekiama pagerinti pašalpos gavėjo ir (arba) jo partnerio (- ės) perspektyvas integruotis į darbo rinką, pavyzdžiui, išklausyti darbo paieškos mokymo kursą, atlikti darbo praktiką įmonėje ir t. t. Būsto pašalpos pensininkams Būsto pašalpos pensininkams gali būti skiriamos pensininkams, kurie nuolat gyvena Danijoje ir kurių būstas Danijoje yra jų pagrindinė gyvenamoji vieta. Šiame būste būtinai turi būti įrengta virtuvė. Ką apima? Socialinė pašalpa ir pradinė pašalpa Socialinės pašalpos (kontanthjælp) apskaičiavimo pagrindas tėvams, išlaikantiems Danijoje gyvenančius vaikus, yra 80 % didžiausios bedarbio išmokos, o bevaikiams asmenims 60 % tos išmokos. Specialus tarifas taikomas jaunimui iki 25 metų ir skiriant pradinę pašalpą (starthjælp). Vyresni kaip 25 metų asmenys, turintys išlaikyti šeimą arba būstą, gali gauti priedą. Ypatingais atvejais gali būti skiriami kiti priedai pagrįstoms ir nenumatytoms išlaidoms padengti m. liepos mėn 26

27 Pradinės pašalpos gavėjai, kurie naudojasi integracijos į darbo rinką arba individualaus mokymo (jobtræning) priemonėmis, gali gauti priedus su tuo susijusioms išlaidoms padengti. Nenustatyta, kiek laiko ilgiausiai galima gauti pašalpas, bet jei asmuo gauna pašalpas šešis mėnesius iš eilės, jų suma sumažinama. Būsto pašalpos pensininkams Būsto pašalpos dydis priklauso nuo sutuoktinių pajamų. Kaip gali būti užtikrinama minimalių lėšų apsauga? Socialinė pašalpa ir pradinė pašalpa Reikėtų pateikti prašymą savo savivaldybės administracijai. Savivaldybės kuo greičiau išnagrinėja prašymą skirti išmokas. Specialių procedūrų nėra. Būsto pašalpos pensininkams Prašymus skirti būsto pašalpas pensininkai turi pateikti savo gyvenamosios vietos administracijai m. liepos mėn 27

28 XII skyrius. Ilgalaikė priežiūra Kada turite teisę į ilgalaikę priežiūrą? Visi Danijos gyventojai, negalintys savarankiškai atlikti paprastų asmeninių ir praktinių veiksmų, gali gauti asmeninę ir praktinę pagalbą. Taip jiems sudaromos sąlygos kuo ilgiau likti savo namuose ir dar labiau nepabloginti savo fizinės ir psichikos sveikatos būklės. Ką apima? Asmenims, kuriems reikia pagalbos, teikiamos asmeninės higienos, namų ruošos ir asmeninės pagalbos paslaugos. Sunkiems invalidams gali būti teikiamos lydinčiojo asmens paslaugos. Savivaldybė asmenims, kuriems reikia pagalbos, gali pasiūlyti laikinai pagyventi priežiūros centre arba slaugos namuose. Konkrečiai įvertinus asmens padėtį gali būti teikiama pagalba šeimai arba asmeniui, namuose prižiūrintiems asmenį, kurio psichikos ar fiziniai gebėjimai yra susilpnėję. Tai gali būti priežiūra dienos centre arba nakvynė slaugos namuose. Vietos administracija nusprendžia, ar piliečiui reikia kitokios pagalbos, kuri negali būti teikiama namuose. Jei piliečiui pasiūloma gyventi priežiūros įstaigoje, jis gali rinktis norimą įstaigą toje savivaldybėje ar net kitose savivaldybėse. Specialių išmokų pinigais neskiriama. Kaip įgyjama teisė į ilgalaikę priežiūrą? Priežiūros paslaugų sistema yra decentralizuota: už asmeninės ir praktinės pagalbos teikimą atsako vietos administracija. Ji turi apsvarstyti visus asmeninės ir praktinės pagalbos prašymus. Vietos administracija turi priimti sprendimus konkrečiai įvertinusi asmens pagalbos poreikį. Skundus dėl sprendimų, priimtų dėl asmeninės ir praktinės pagalbos, reikia teikti vietos skundų nagrinėjimo tarybai. Nepriimtiną sprendimą galima apskųsti Socialinių skundų nagrinėjimo tarybai m. liepos mėn 28

29 Priedas. Naudingi adresai ir interneto tinklalapiai Daugiau informacijos apie nustatytas sąlygas ir socialinės apsaugos išmokas asmenims Danijoje galima gauti iš socialinės apsaugos sistemą tvarkančių viešųjų įstaigų. Socialinės apsaugos keliose ES šalyse klausimais galite kreiptis į atitinkamą instituciją iš institucijų sąrašo, kurį pildo ir internete skelbia Europos Komisija: Prašymus suteikti informacijos apie atvejus, kai siekiantis gauti išmokas asmuo yra draustas dviejose ar daugiau valstybių narių, reikia siųsti: Užimtumo ministerija BESKÆFTIGELSESMINISTERIET Ved stranden KØBENHAVN K Tel.: Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų papildomųjų pensijų tarnyba ARBEJDSMARKEDETS TILLÆGSPENSION (ATP) Kongens Vænge HILLERØD Tel.: Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų papildomųjų pensijų apeliacinis komitetas (ATP-Ankenævnet) Ved stranden 8 Tel.: DK-1061 KØBENHAVN K Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tarnyba ARBEJDSSKADESTYRELSEN Sankt Kjelds Plads 11 Box KØBENHAVN Ø Tel.: Danijos darbo išsaugojimo ir tarptautinio įdarbinimo agentūra: Styrelsen for Fastholdelse og Rekruttering Njalsgade 72 C 2300 København S Tel.: m. liepos mėn 29