5. Kristelig menighedsbørnehave

Transkript

1 STAŽUOTĖS DANIJOJE ATASKAITA Stažuotė vyko Danijoje 2009 m. rugsėjo d. ir spalio 3-9 d. Stažuotės dalyvių tikslinės grupės: Eil. Nr. Tikslinė grupė Daly -vių sk ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai) 2. ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai savivaldybių administracijų vadovai (specialistai) ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai) 1 5. nevalstybiniai ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikėjai 3 Iš viso: Stažuotės metu aplankytos institucijos: Eil. Institucijos pavadinimas Vizito data Nr. 1. Pædagogisk Central Maria Mikkelsen boernehave Frilandsbørnehaven Enghøj Daginstitutionen Drejens Kristelig menighedsbørnehave Børnehuset Lundegården Pederstrup (mokomoji stotis, muziejus) 8. Dahplejen Smoerblomst Professionshøjskolen UCC Ballerup Bibliotek Skov og Naturbørnehaven

2 12. Søllerød Private Børnehave Sankt Hedvig Søstrenes Børnehave og Fritidshjem 14. Kolding Kommune Dahplejen Smoerblomst Sunrise International Preschool Vordingborg Vuggestue Bendra Danijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo sistemos apžvalga. Danijoje ikimokyklinis ugdymas yra savanoriškas ir neprivalomas. 98 procentai ikimokyklinio amžiaus vaikų nuo 3 iki 5 metų amžiaus lanko ikimokyklines įstaigas. Danijos ikimokyklinį ugdymą reglamentuoja Danijos švietimo įstatymas, Socialinės tarnybos įstatymas, Socialinės paramos ministro įsakymas dėl parengiamosios klasės darbo organizavimo. Ikimokyklinį ugdymą kontroliuoja Socialinės rūpybos ministerija. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų formos: Savivaldybėms priklausančios integruotos (lopšeliai-darželiai) įstaigos; Privatūs darželiai; Privatūs vaikų priežiūros dienos centrai; Laisvieji (save išlaikantys) darželiai; Parengiamosios (priešmokyklinės) klasės (danų kalba: børnehaveklasser, pažodžiui "klasės darželyje"). Tokio pobūdžio klasės įsteigtos pradinėse mokyklose. Ugdymo programa skirta 5 6 metų amžiaus vaikams. Parengiamosios klasės yra tarpinė grandis tarp darželio ir pradinės mokyklos. Grupės dydis: vaikai. Minimalus amžius lankyti lopšelius-darželius yra šeši mėnesiai, į vaikų darželius vaikai priimami nuo trejų metų, specialiai integruotos institucijos priima kūdikius nuo vienerių metų. Į parengiamąsias (priešmokyklines) klases priimami vaikai nuo penkerių ar šešerių metų. Danijoje šias mokyklėles lanko 97% vaikų. Tokio tipo klasėse dažniausiai dirba ne mokytojai, o socialiniai pedagogai. Daugumos tėvų paklausiausios yra trys pirmosios paslaugų kategorijos. Danijos ikimokyklinio ugdymo teikiamoms paslaugoms būdingas lankstumas, paslaugos teikiamos atsižvelgiant į tėvų pageidavimus. Ikimokyklinių įstaigų, ypač vaikų priežiūros dienų centrų, darbo laikas labai diferencijuojamas, tėvai gali vaiką palikti nuo ankstaus ryto iki pietų, arba nuo pietų iki vakaro. Ugdymo įstaigos dirba visą darbo dieną (nuo 6.45 val. iki val.) arba pusę/ne visą nuo 8 val. iki 12-tos arba 15-tos val. Tarp tokių daug privačių ugdymo įstaigų. Vaiką į darželį leidžiama atvesti ne vėliau kaip iki 12 val.

3 Daugumoje įstaigų sudaromos galimybės vaikui pasilikti ilgiau, taip pat juos gali prižiūrėti ir nedarbo dienomis (pagal paraišką), tačiau vaikas gali būti ir ne savo grupėje, ir netgi ne savo darželyje, o kaimyniniame, arba mokyklos pailgintos dienos grupėje. Danijoje itin rekomenduojama ne danų kilmės vaikams lankyti vietos darželius tokiu būdu vaikai lengviau įvaldo kalbinius įgūdžius ir adaptuojasi visuomenėje. Danijoje vyrauja tendencija stambinti ugdymo įstaigas, tai leidžia taupyti žmogiškuosius ir materialinius resursus, todėl didėja integruoto ugdymo institucijų skaičius. Ikimokyklinių įstaigų tikslas sudaryti sąlygas vaikui mokytis, būti kūrybingam, iniciatyviam, mokėti bendrauti, rūpintis vienas kitu, įgyti socialinių kompetencijų. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų sveikatingumui, didelę laiko dalį vaikai praleidžia lauke, net ir nepalankiomis oro sąlygomis, o lopšelį lankantys vaikai net du kartus per dieną miega lauke specialiuose dideliuose vežimuose. Danijos ikimokyklinėse įstaigose vyrauja demokratija ir liberalus požiūris į ugdymą. Nėra unifikuotų ugdymo programų, jas rengia ikimokyklinių įstaigų pedagogai kartu su tėvais, o tvirtina savivaldybės. Ugdymo planą taip pat gali sudaryti ir savivaldybė. Ikimokyklinio ugdymo specialistai savo nuožiūra gali parinkti ugdymo turinį, darbo metodus, didaktinę medžiagą ir pan. Vaikai dažniausiai mokosi žaidimo forma. Per žaidimus ugdomi vaikų kalbėjimo ir saviraiškos įgūdžiai, gamtos pažinimas, praktiniai, muzikiniai, fiziniai, socialiniai gebėjimai. Ministro įsakymu (Nr m. birželio 13) apibrėžta parengiamosios klasės sistema: nustatyti bendrieji tikslai bei mokymo turinys. Minimalus savaitinis pamokų skaičius yra 20 pamokų, kurios paskirstytos po tris ar keturias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę. Nėra nustatytų taisyklių, susijusių su vaikų stebėjimu ar kontrole, tačiau dauguma pedagogų domisi ir taiko psichologiniais bei socialiniais aspektais grįstus stebėjimo būdus. Pedagogai yra atleisti nuo gausios dokumentacijos pildymo, įvairių projektų rengimo. Tiek pedagogai, tiek vadovai dirba labai atsakingai, jų veikla visiškai pasitiki savivaldybės, todėl įstaigos nėra tikrinamos. Savivaldybės atstovai tik kartą per metus lankosi ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jos veiklą vertina bendraudama su įstaigų vadovais, darbuotojais, jei reikia, tėvais. Tai vyksta demokratiškai, glaudžiai bendradarbiaujant tarpusavyje. Pagrindinis ikimokyklinių įstaigų vertinimo kriterijus jos reitingas (kiek tėvų pageidauja ugdyti vaikus vienoje ar kitoje įstaigoje). Tas pats principas taikomas vertinant pedagogų darbą. Labai atidžiai vaikų ugdymą vertina tėvai, stebėdami savo vaikų veiklą ir elgesį ugdymo įstaigose, aktyviai bendradarbiaudami su ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojais. Bendruomenės ir tėvų informavimo priemonės. Visa informacija apie ikimokyklinį ugdymą sutelkta savivaldybėse. Savivaldybės informacinėse žiniasklaidos priemonėse pateikiama visa informacija apie ikimokyklinį ugdymą, laisvas vietas ugdymo įstaigose ir pan. Tėvai elektroniniu paštu gauna atsakymus apie vaiko priėmimą į vieną ar kitą įstaigą.

4 Vaikui gimus, tėvai teikia prašymus dėl ugdymo įstaigos lankymo, jie užrašomi į eilę. Kai tėvams prireikia anksčiau, o valstybinėse įstaigose vietų nėra, savivaldybė ieško būdų patenkinti tėvų prašymą (pvz., steigiamos globos paslaugas teikiančios įstaigos vaiko priežiūros dienos centrai). Kai ateina eilė, vaikai perkeliami į valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Daug informacijos apie ikimokyklinį ugdymą tėvai gauna iš ikimokyklinių įstaigų interneto puslapių. Jos interneto svetainėse pristato savo instituciją, pateikia informaciją apie vykdomą ugdymo sistemą, dienos režimą ir kt. Tėvai, dar prieš atvesdami vaiką į ugdymo įstaigą, turi galimybę apie ją susirinkti visą informaciją. Pažymėtina, kad Danijoje tėvai labai domisi ikimokykliniu ugdymu ir kruopščiai renka visą informaciją apie įstaigą, į kurią ketina leisti savo vaikus. Visose ugdymo įstaigose yra įvairūs informaciniai stendai, kuriuose kasdien pateikiama aktuali informacija (pvz., kada vaikas kėlėsi, kiek miegojo, ką veikė ir pan.). Informaciniuose stenduose pateikiama informacija apie savaitės, mėnesio numatomus renginius. Populiarūs fotografijų stendai, kuriuose parodomos tik tos dienos aktualijos. Perkeliant vaiką iš lopšelio į darželį, tėvai gauna visą informaciją iš abiejų pedagogų, kurie, be to, ir konsultuoja tėvus. Stengiamasi išvengti vaiko adaptacijos problemų. Pedagogai geranoriškai linkę bendrauti su tėvais, rengiamos mokytojų ir tėvų konsultacijos, pasitarimai su kitų įstaigų darbuotojais. Vyksta nuolatinis individualus darbas su tėvais. Tarpusavyje aptariama vaikų raidos pažanga, stipriosios ir silpnosios pusės, jų socialinis santykis su kitais vaikais. Kartą per metus vyksta tėvų susirinkimai (dažniausiai), tėvai aktyviai dalyvauja išvykose, šventėse, populiarios tėvų, senelių, brolių ir sesučių bendros šventės su vaišėmis. Pažymėtina, kad Danijoje daug aktyviau ugdant vaikus ir bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis dalyvauja tėvai (vyrai). Specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema. Danijoje yra dvi ikimokyklinio ugdymo specialistus rengiančios pedagoginės seminarijos. Mokymasis trunka 3,5 metų. Per paskutinę praktiką studentai renkasi specializaciją darbą su ikimokyklinio ugdymo vaikais, su vyresnio amžiaus vaikais popamokinėje veikloje ar su specialiųjų poreikių vaikais. Studijų programa pedagoginėje seminarijoje daug kuo skiriasi nuo Lietuvos mokslo įstaigų, rengiančių ikimokyklinio ugdymo specialistus, programų. Danijos studentai daug mažiau turi teorinių dalykų, bet jų praktikos yra dvigubai ilgesnės. Studijų metu studentai atlieka 3 praktikas (viena iš jų 3 mėn. ir 2 praktikos po 6 mėn.) Studijos baigiamos baigiamuoju egzaminu ir studentams suteikiama socialinės pedagogikos bakalauro laipsnis. Baigę studijas absolventai gali dirbti ne tik ikimokyklinėse įstaigose pedagogais, bet ir socialinį darbą su pagyvenusiais žmonėmis, arba su specialiųjų poreikių vaikais. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas vyksta regioniniuose švietimo centruose. Kvalifikacijos tobulinimas Danijoje yra brangus, todėl pedagogai siunčiami tobulintis tik prireikus (vadovo ar savivaldybės

5 nuožiūra) arba pačiam pedagogui prašant, jeigu jis jaučia būtiną poreikį patobulinti kurios nors srities žinias. Pedagogai yra skatinami materialiai už stažą, kvalifikacijos tobulinimą. Danijoje pedagogo kvalifikacinių kategorijų ir privalomos atestacijos nėra. Finansavimas. Danijos vyriausybė daug dėmesio ir lėšų skiria vaikų lavinimui, pvz., pagal gyventojų skaičių kiekvienai savivaldybei skiria dideles dotacijas. Ikimokyklinės įstaigos yra išlaikomos savivaldybių. Savivaldybės švietimui skiria apie 38 proc. lėšų, iš kurių 11 proc. ikimokyklinių įstaigų išlaikymui. Ieškoti nebiudžetinių lėšų nėra poreikio. Tačiau ikimokyklines įstaigas gali savanoriškai finansuoti įvairios draugijos, bendruomenės, įmonės ir t.t. Tėvai moka 25 proc. vaiko išlaikymui skirtų lėšų, o 75 proc. tenka savivaldybėms. Jeigu nėra laisvų vietų, tėvai moka tik 22 proc. vaiko išlaikymo išlaidų. Tėvų mokesčiai kiekvienoje savivaldybėje šiek tiek skiriasi. Mokestis iš dalies priklauso nuo vaikų amžiaus: vaiko ugdymas lopšelyje kainuoja brangiau negu darželyje. Tėvai už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose vidutiniškai moka apie DKK per mėnesį. Darželio paslaugos kainuoja apie DKK. Mokestis yra fiksuotas ir pastovus, nepriklausomai nuo to, ar vaikas atostogavo, sirgo ir pan. Danijoje įteisintas tėvų mokesčio diferencijavimas. Mokestis priklauso nuo išbūto ikimokyklinėje įstaigoje laiko: jei vaikas būna pusę dienos tėvai moka pusę kainos. Tėvai moka didesnį mokestį, jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje teikiamos papildomos paslaugos, užtikrinamas didesnis saugumas (pvz., vaikų priežiūrai skiriama daugiau padėjėjų). Visose savivaldybėse galioja brolių - seserų nuolaidos: mokestis mažinamas antram vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, stengiamasi, kad vienos šeimos vaikai patektų į tą pačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, o vėliau mokyklą. Kartais taikomas nulinis mokestis pagal socialiai remtinų šeimų prašymą. Įdomu tai, kad Danijos privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų ugdymas kainuoja ne daugiau, o kartais net pigiau, nei valstybinėse. Ypač tada, jei privačioje įstaigoje vykdoma tik vaikų priežiūra. Čia mažesnis mokestis mokamas ir tada, jei vaiko prižiūrėtojai neturi reikiamo pedagoginio išsilavinimo. 2. Kuo stažuotė buvo naudinga atskiroms tikslinėms grupėms? I grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai). Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo institucijų vadovai susipažino su įvairaus tipo ikimokyklinių (ypač privačių) įstaigų veikla, jų vadyba, ugdymo prioritetais ir pasiekimais. Aplankyta 12 švietimo institucijų. Ypač jiems buvo aktuali įstaigų administravimo patirtis. Šios grupės nariams buvo labai naudinga pažintis su įvairiomis ugdymo aplinkomis, ypač ugdymo galimybėmis gamtoje. Lankantis

6 integruoto ugdymo įstaigoje Skov-og Naturboernehove programos dalyviai turėjo galimybę stebėti vaikų veiklą miške, visi grupės nariai vieningai pripažino, kad tokių veiklų labai trūksta Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Vadovus sudomino lankstus vaikų dienos režimas. Įdomu ir tai, kad Danijos vaikų darželiuose nėra privalomo dienos miego. Žinoma, jei atsiranda vaikų, norinčių pamiegoti, jie tai gali daryti. Danijoje kitoks požiūris į vaikų maitinimą. Dažniausiai karštas maistas įstaigose neruošiamas (panašiai kaip Austrijoje), dažniausiai vaikai atsineša savo maistą. Tačiau reikalaujama, kad tai būtų sveikas maistas. Jei vaikams organizuojamas karšto maisto gaminimas, tai mokestis ženkliai padidėja. Naudinga šios grupės dalyviams Danijos patirtis vykdant vaikų sveikatinimo programą. Danijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ypač rūpinamasi vaikų sveikatos grūdinimu jau nuo pat lopšelio. Vadovams buvo labai naudinga susipažinti su kitokiomis nei Lietuvoje paslaugų formomis, pvz., vaikų priežiūros dienos centrais, integruoto ugdymo įstaigomis. Jos priklauso savivaldybėms ir yra jų išlaikomos. Tokios institucijos leidžia mažinti pedagogų skaičių, konsultantų apmokėjimo išlaidas. Tėvai gali savo vaikus ugdyti vienoje įstaigoje nuo lopšelio iki pat mokyklos. Lankymasis Ballerupo vaikų bibliotekoje, Pederstrupo mokomojoje ūkinėje stotyje ir etnografiniame muziejuje bei pažintis su jų edukacinėmis programomis, skirtomis ikimokyklinio amžiaus vaikams, bus geras pavyzdys, kaip stiprinti Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų ryšius su įvairiomis kultūros institucijomis. 1I grupė. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai lankėsi įvairaus tipo ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Aplankyta 10 švietimo institucijų. Dalyviai įgijo vertingos patirties, kaip individualizuoti ugdymo turinį (labai įdomūs ugdymo turiniai skirtinguose darželiuose), susipažino su Danijos ikimokyklinio ugdymo prioritetais, ugdymo metodais. Danijos ikimokyklinio ugdymo prioritetai savarankiškumo, bendravimo ir demokratijos ugdymas, vaiko parengimas mokyklai ir gyvenimui. Todėl ugdymo programose ypatingą vietą užima pamatinių asmens kompetencijų, socialinių įgūdžių ugdymas. Danijos ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasižymi ugdymo turinio įvairove, priklausomai nuo pasirinktos kertinės ugdymo krypties. Tačiau, nežiūrint ugdymo planų savitumo skirtinguose darželiuose, dominuoja šios ugdymo kryptys: socialinių kompetencijų ugdymas, pilietiškumo ugdymas, kultūros pagrindų formavimas, pažintis su gamta ir jos reiškiniais,

7 kalbos įgūdžių lavinimas, savo kūno ir jo vystymosi pažinimas. Ugdymo turinys skirtas vaiko noro veikti, pažinti skatinimui. Didelis dėmesys skiriamas vaiko sąlyčiui su gamta: vaikai globoja gyvūnėlius, labai daug laiko praleidžia lauke žaisdami, atlikdami įvairias aplinkosaugines užduotis. Vizitai privačiuose vaikų darželiuose, integruoto ugdymo institucijoje Vaiko kiemas, krikščioniškajame parapijos darželyje, Ballerupo integruoto ugdymo centre, privačiame vaikų priežiūros dienos centre leido stažuotės dalyviams susipažinti su įvairesniais ugdymo metodais, labiau suvokti demokratiškos visuomenės ugdymo pamatus. Grupės dalyviai, stebėdami įvairių įstaigų ugdomąją aplinką, vaikų veiklas, išskiria šiuos Danijos ikimokyklinio ugdymo organizavimo privalumus: Danijos ikimokyklinio ugdymo sistemos lankstumas; ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvairovė; liberalesni higienos reikalavimai; didelis dėmesys vaikų socializacijai natūralioje gamtoje; lankstesnis vaikų dienos režimas, nėra privalomo dienos miego 3-6 metų vaikams; ribojamas saldumynų kiekis, pirmenybė vaiko racione skiriama vaisiams; ypatingas dėmesys vaiko saviugdai, fiziniam aktyvumui, jo grūdinimui; diferencijuotas auklėtojų atlyginimas: už mažesnio amžiaus vaiko priežiūrą didesnis atlyginimas, įtakos turi ir išsilavinimas; mažesnis vaikų skaičius grupėse, 5 vaikams skirtas 1 pedagogas; įstaigose nėra specialiųjų pedagogų, prireikus jie kviečiami iš savivaldybės; priešmokyklinėse grupėse nėra jų pasirengimo mokyklai vertinimo kriterijų; visose ugdymo įstaigose sudarytos puikios darbo sąlygos: modernios technologijos, poilsio kambariai, vaikams daug erdvės; vaikų išvykas, ekskursijas finansuoja savivaldybė; gyvūnėlių globa pačiose ugdymo įstaigose; laisvesnis ugdomosios veiklos planavimas; savanoriškas, neprivalomas kvalifikacijos tobulinimas. Lietuvos ikimokyklinių įstaigų auklėtojams nelabai priimtinas vaikų maitinimo organizavimas, nors danai ir teigia, kad labai didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikam maitinimui. Kai kuriose ugdymo įstaigose nepatiko per didelė demokratija elementarios tvarkos aspektu. Privatus kaimo vietovės darželis šalia Koldingo. Čia vaikų pažintiniai gebėjimai ugdomi natūralioje aplinkoje. Darželis įsteigtas buvusioje fermoje. Vaikai prižiūri augalus, gyvūnėlius. Kadangi šis darželis yra kaimiškas ir jį lanko kaimo vaikai, tai tokia ugdomoji veikla atitinka

8 natūralią jų gyvenimo aplinką. Patalpoje yra šieno. Ant jo vaikai žaidžia. Gana dažnai vaikai eina žvejoti. Didelis dėmesys skiriamas vaikų socializacijai, jų integracijai į natūralią aplinką, buitį. Darželį lanko 35 vaikai. Sudarytos 2 grupės (2-4 ir 4-6 metų vaikai). Šiame darželyje dirba 7 darbuotojai: 3 ugdytojai ir 4 padėjėjai. Darželį finansuoja komuna (savivaldybė) 75 proc. savivaldybė ir 25 proc. tėvai. Stažuotės dalyviai buvo supažindinti su privačių ugdymo įstaigų steigimo procedūra. Privatus steigėjas turi turėti pedagoginį išsilavinimą, pažymą iš policijos, sveikatos pažymą. Paraišką gali užpildyti tiesiog internetu arba pateikti prašymą komunai. Privatus Marijos Mikkelson darželis. Jį lanko 52 vaikai. Yra 3 grupės:3-4, 4-5, 5-6 metų vaikams. Tėvų mokestis 1435 DKK per mėnesį, komuna vieno vaiko išlaikymui skiria 5000 DKK. Darželis vykdo projektą Sveikas maistas. Darželyje yra specialios patalpos, kur vaikai 3 mėnesius po 5 dienas per savaitę patys gamina maistą. Didelis dėmesys ugdymo procese skiriamas vaikų fiziniam aktyvumui ir socializacijai ugdyti. Į darželį kviečiami menininkai vesti dailės, keramikos ir kt. pamokas. Dažnai rengiamos išvykos autobusu, traukiniu. Priešmokyklinio amžiaus vaikai susipažįsta su abėcėle, mokosi skaičiuoti, rašyti. Tėvai informaciją apie vaiko ugdymo programą gauna elektroniniu paštu. Vaikai valgo savo pačių atsineštą maistą, priešpiečiams gauna pjaustytų vaisių. Vizitas į Šventosios Jadvygos seserų ikimokyklinio ugdymo centrą praturtino stažuotės dalyvius naujų technologijų panaudojimu ugdymui. Centrą lanko 62 vaikai: dvi grupės, skirtos 3-5 metų amžiaus vaikams, ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė. Centras dirba nuo 6 val. 30 min. iki 17 val. Dirba 8 ugdytojai, 6 iš jų turi pedagoginį išsilavinimą, 2 neturi. Kvalifikacija tobulinama savanoriškai. Ugdymo planas sudaromas metams, dalyvaujant tėvų komiteto nariams, apsvarstomas tėvų susirinkime. Šiame darželyje vaikai gali naudotis kompiuteriais. Privalomo dienos miego šiame darželyje nėra, vaikai miega, kai patys nori. Stažuotės dalyviams patiko natūralūs, daugiausia pagaminti iš medžio, lauko įrenginiai, pritaikyti vaikų žaidimams. Susitikimas su Koldingo savivaldybės atstovu. Stažuotės dalyviai gavo naudingos informacijos apie Danijos ikimokyklinio ugdymo sistemą, demokratiškus ikimokyklinio ugdymo organizavimo principus. Ikimokyklinio ugdymo grupių veiklai nėra parengto standartinio edukacinio plano bei numatyto veiklų turinio. Visa tai ikimokyklinio ugdymo įstaigų kompetencija. Pagrindinis ugdymo metodas žaidimas. Per jį ugdomi visi gebėjimai.

9 Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovas būtinai turi turėti pedagoginį išsilavinimą. Ugdymo kokybės vertinimo kriterijus nustato pedagogai, ugdymo planus derina su komunų atitinkamais padaliniais. Plano vykdymas pačių ugdymo įstaigų kompetencija ir atsakomybė. Savivaldybių kontrolė minimali, vieną kartą per 1-2 metus. Integruota ikimokyklinio ugdymo institucija Vaikų kiemas. Tai yra lopšelis-darželis. Darželį lanko 40 vaikų, o lopšelį 58 vaikai. Darželyje dirba 5 pedagogai, lopšelyje 15. Tai pati naujausia, moderniausia Koldingo savivaldybės ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaiga. Joje ugdomi ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai. Juos prižiūri atvykstantys pediatrai, psichoterapeutai, kineziterapeutai. Institucijoje įrengta triukšmą sugerianti garso izoliacija. Ypač rūpinamasi vaiko saugumu (duryse tinkleliai, saugios, tinkamame aukštyje durų rankenos, net dienos metu rakinami vartai ir t.t.). Visus sužavėjo elektroniniai nuotraukų rėmeliai. Norimą informaciją apie vaiką tėvai ir pedagogai pateikia elektroninėje lentoje. Grupėse mažai žaislų, norima, kad vaikai daugiau bendrautų tarpusavyje. Skirtingo amžiaus vaikai gali netrukdomai bendrauti vienoje erdvėje. Mažesnieji perima didesniųjų patirtį, ugdoma(si) atsakomybė ne tik už save, bet ir esantį šalia. Auklėtojos pasiūlo vaikams kurią nors veiklą, vaikai savanoriškai dalyvauja arba ne. Šioje įstaigoje vaikai ypač mokomi savarankiškumo: patys privalo rengtis einant pasivaikščioti, todėl kepurės ir batai turi būti be raištelių. Saugumo sumetimais (kad nepasismaugtų) vaikai nenešioja šalikų. Manome, kad tai puiki idėja ir mūsų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Savivaldybė lopšelio vaikus aprūpina sauskelnėmis, įrengtas modernus vystymo stalas, kurio aukštis reguliuojamas pultu. Yra masažo kambarys, skirtas specialiųjų poreikių vaikams. Bazinė pedagoginės seminarijos ikimokyklinė įstaiga Ballerupo integruoto ikimokyklinio ugdymo centras. Šioje įstaigoje yra 4 lopšelio grupės po 11 vaikų kiekvienoje. Juos ugdo 2 pedagogai, 1 padėjėjas. Vaikams 3-4 kartus per savaitę duodamas šiltas maistas. Vaikai migdomi lauke. Vaikų saugumą garantuoja įrengta garso sistema. Darželį lanko 72 vaikai trys grupės po 25 vaikus. Čia dirba 9 darbuotojai ir direktorius, iš jų 4 pedagogai vyrai. Danijoje gana daug vyrų dirba ikimokyklinio ugdymo pedagogais. Priešmokyklinio amžiaus vaikai rengiami mokyklai. Vyksta glaudus darželio mokyklos bendradarbiavimas. Vykdomas vaiko rengimo mokyklai projektas Pirmoji pagalba. Darželyje yra ugdomi ir kitų tautybių vaikai.

10 Privatus vaikų priežiūros dienos centras Puriena. Centro direktorė programos dalyvius supažindino su centro darbo organizavimo principais. Šį centrą įkūrė savo namuose pati pedagogė. Ji viena prižiūri 4 vaikus. Valstybė šios įstaigos nefinansuoja, ją išlaiko tėvai. Vaikų amžius 7-12 mėnesių. Vaiko dienos ritmą numato pati pedagogė ir informuoja tėvus. Šioje įstaigoje vaikai gauna šiltą maistą. Išvykoms vadovė turi specialų dviratį, į kurį susodinami 4 vaikai. Elsinoro vaikų biblioteka..bibliotekoje yra daug žaidimo kampelių su įvairiais įrenginiais, žaislų saugyklos. Biblioteka mielai priima ekskursijas iš vaikų darželių ir ugdymo centrų. Bibliotekoje vyksta edukaciniai renginiai, Mamų mokyklos, Mainų dienos tėvams (akcijos). Biblioteka komunos traukos centras. Čia organizuojami susitikimai su rašytojais, poetais ir kt. žymiais žmonėmis. Knygos suskirstytos pagal temas ir amžių. Bibliotekoje įdiegtos šiuolaikinės technologijos. Yra galimybė išsinuomoti žaidimus kompaktinėse plokštelėse, įgarsintas pasakas ir knygas. Knygos ir kiti informacijos šaltiniai išduodami dviems savaitėms nemokamai, bet skiriamos didelės baudos, progresyviai augančios nuo grąžinti uždelsto laiko. Tarptautinis privatus Aušros vaikų darželis. Darželį lanko 48 vaikai. Sudaryti trys skyriai. Dirba 12 pedagogų ir vienas virėjas. Dirbama pagal neohumanistinio ugdymo pakraipą. Ugdomi įvairių tautybių vaikai anglų kalba. Ugdytojams nebūtinas pedagoginis išsilavinimas. Ugdymo procese prioritetas teikiamas meninei kompetencijai. Iš visų lankytų darželių šis brangiausiai apmokamas, 4000 DKK per mėnesį.bet ir šioje įstaigoje komuna apmoka 75 procentus išlaidų. Darbo laikas nuo 8 val. iki 16 val. 30 min. Didelis dėmesys skiriamas bendravimui ir bendradarbiavimui su tėvais. Yra net du tėvų komitetai: 7 žmonės sudaro tėvų komitetą, iš kurių 2 mokyklos komitete. Šiame darželyje maitinimas vegetarinis. Priešmokyklinio ugdymo grupės specialių programų neturi. Ugdymo planas rengiamas mėnesiui, ir pasirinkta tema plėtojama per įvairias veiklas visose amžiaus grupėse. Pedagogai kvalifikaciją tobulina pagal savo programą. Vordingboro vaikų priežiūros dienos centras. Lankymasis šiame centre leido suvokti ikimokyklinio ugdymo formų lankstumą.

11 Įstaiga darbą pradeda nuo 6 val. ryto ir dirba iki 17 val. Tėvai moka 2570 DKK per mėnesį, t.y. 1/3 bendros vaiko išlaikymo sumos. Čia priimami vaikai nuo gimimo. Pusryčiams teikiamas šiltas maistas, sudarytos sąlygos vaiką pamaitinti motinos pienu. Vaikų mitybos klausimu darželį konsultuoja dietologė. Vaikai iki 2 metų amžiaus migdomi du kartus per dieną, lauke. Vaikai gali laisvai judėti: grupė laukas, laukas grupė. Šiame, kaip ir kitose Danijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, daug dėmesio skiriama vaikų fiziniam aktyvumui, sveikatinimui. Vaikai mokomi saugiai judėti, vaikui leidžiama protinga rizika, per kurią vaikai susipažįsta su natūralia aplinka. Tautos tradicija nuo pat mažens važiuoti dviračiais, paspirtukais, viso to mokoma jau ikimokyklinėse įstaigose. Lietuvos ikimokyklinių įstaigų auklėtojus šiek tiek glumino tai, kad Danijoje mažas dėmesys skiriamas estetinei aplinkai. Netvarka netrikdo nei vaikų, nei tėvų. Tėvai, kada panorėję, vaikšto po įstaigą, iš dalies tai suprantama, nes jie labai reikliai stebi ugdymo procesą. III grupė. Savivaldybių administracijos vadovai (specialistai). Savivaldybių administracijos vadovai, darbuotojai įgijo naudingos informacijos apie Danijoje vykdomą šeimos politiką, švietimo sistemą, ikimokyklinių įstaigų struktūrą, jų išlaikymą ir finansavimą, savivaldybių funkcijas švietimo organizavimo aspektu. Šios tikslinės grupės nariai turėjo galimybę susipažinti su Danijos ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais aktais, pasigilinti į Danijos savivaldybių funkcijas, organizuojant ikimokyklinį ugdymą. Ypač buvo naudingi susitikimai su Koldingo ir Rudersdal komunos savivaldybės atstovais. Stažuotės dalyviai susitikimų metu išklausė paskaitas Danijos ikimokyklinio ugdymo sistema ir Ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros ir ugdymo politika Didžiosios Kopenhagos regione. Programos dalyviai buvo supažindinti su Danijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistema, švietimo, ugdymo vizija, pagrindiniais Danijos vyriausybės įstatymais ugdymo klausimais, komunos lėšų paskirstymo principais, pagrindinėmis savivaldybių funkcijomis. Savivaldybės kuria tokią ikimokyklinio ugdymo sistemą, kuri skatintų visapusišką ir saugią vaikų raidą, orientuotą į bendrąjį ugdymą ir pažintinio aktyvumo plėtotę, socialinių įgūdžių, asmens pamatinių kompetencijų ugdymą. Savivaldybių funkcija kurti reikiamą ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą, atitinkančią skirtingų šeimų poreikius, vykdo registraciją į pasirinktas ugdymo įstaigas, užtikrina visų norinčių patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, poreikį, sprendžia dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimo.

12 Priimant į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, pirmenybė teikiama vaikui, jeigu jo brolis ar sesuo jau lanko tą įstaigą, jei tėvai dirba toli nuo namų, nepilnoms šeimoms, arba kai yra kurios nors kitos įstaigos nukreipimas (pvz., specialiųjų poreikių vaikas). Savivaldybė siūlo tėvams laisvas vietas ikimokyklinėje įstaigoje, nesant laisvų vietų, laukiama eilėje. Prireikus, savivaldybė siūlo vaiko priežiūrą (pvz., auklei, kuri prižiūri 4 5 vaikus ir jai atlyginimą moka savivaldybė, privatų darželį, kurį taip pat remia savivaldybė) ar pan. Savivaldybės labai rūpinasi vaikais, kuriems reikalinga specialistų pagalba. Tėvai pagalbos kreipiasi į savivaldybes. Yra stebėjimo centrai, kur vaikas stebimas tam tikrą laiką, nustatoma diagnozė, ir tada jis siunčiamas į ugdymo įstaigą pagal susirgimo ar negalios specifiką. Tai gali būti įprastinės vaiko raidos ugdymo įstaiga, arba speciali. Pedagogų švietimo centruose dirba logopedai, specialieji pedagogai, psichologai. Jų pagalba gali naudotis ir ugdymo įstaigų nelankantys vaikai. Švietimo centruose sudarytos labai geros darbo sąlygos: turtingi ir erdvūs kabinetai, aprūpinti visa reikalinga įranga. Danijoje yra ikimokyklinių įstaigų, skirtų ypatingai gabiems vaikams: menui, muzikai ir pan. Sudaromos galimybės ir ugdymo įstaigos nelankančiam vaikui lankyti būrelius ar kitokias saviraiškai skirtas veiklas ugdymo įstaigoje. Tėvai sužino veiklų laiką ir gali kartu su savo vaikais jas lankyti.. Tėvų patogumui dalis veikų organizuojamos poilsio dienomis. Savivaldybės organizuoja ir finansuoja nemažai edukacinių programų, kuriose gali dalyvauti ir ugdymo įstaigų nelankantys vaikai. Savivaldybės vykdo ikimokyklinių įstaigų veiklos priežiūrą: tvirtina ugdymo planus, ugdymo planą kartais gali sudaryti ir savivaldybė (retai). Danijoje nėra oficialių teisės aktų, susijusių su vaikų ugdymo kokybės vertinimu, stebėjimu, kontrole. Kartą per metus savivaldybės atstovai lankosi ikimokyklinio ugdymo įstaigose įvertinti jų veiklą ir, jei reikia, teikti pagalbą. Atvykstama į įstaigą ir kalbamasi su įstaigos vadovu, pedagogais apie ugdymą, stebima ugdymo aplinka. Aptariama stipriosios ir silpnosios veiklos pusės, išsiaiškinamos problemos ir jos bendrai sprendžiamos. Kai kurių įstaigų vadovai pateikia savivaldybei veiklos ataskaitą, pagal kurią ir vertinama vadyba, ugdymo kokybė. Bet, kaip jau anksčiau buvo minėta, pagrindinis įstaigos vertinimas jos reitingas, kurį lemia tėvai. Savivaldybės informuoja vietos bendruomenę ir tėvus apie ikimokyklinio ugdymo būklę, tiria demografinę situaciją ir šeimų poreikius, skatina ir remia privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų kūrimąsi, rūpinasi ikimokyklinių įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu bei jų materialiniu skatinimu. Danijos savivaldybės finansuoja ikimokyklinio ugdymo įstaigas, finansavimo mechanizmas skirtingose savivaldybėse šiek tiek skiriasi. 3. Kurie stažuotės elementai tikslinėms grupėms buvo patys įdomiausi, naudingiausi?

13 I grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai). Tai pažintis su įvairaus tipo ikimokyklinių įstaigų vadyba ir administravimu, įvairiomis ugdymo aplinkomis, jų aprūpinimu reikama įranga. 1I grupė. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Naudingiausia buvo vaikų ugdymo gamtoje patirtis, vaikų sveikatinimo priemonės, vaikų dienos režimas. Privatiems ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikėjams privačių ugdymo įstaigų steigimo lengvatos, teikiamų ikimokyklinio ugdymo paslaugų formų lankstumas, įstaigų aprūpinimas modernia įranga. III grupė. Savivaldybių administracijų vadovai (specialistai). Įdomūs ir naudingi buvo susitikimai ir paskaitos Danijos savivaldybėse. Tikslinei grupei buvo įdomūs šie ikimokyklinio ugdymo aspektai: ikimokyklinio ugdymo formų įvairovė, pačių ugdymo įstaigų reiklumas sau ir atsakomybė už ugdymo proceso kokybę, todėl laipsniškai nyko įvairaus lygmens kontrolė, lankstus ugdymo įstaigų dienos režimas, pažangesnė pedagogų rengimo sistema (daug praktinių veiklų), racionalesnis vaikų maitinimas, daug didesnė vyrų įtaka vaikų ugdymui (tiek ugdymo įstaigose, tiek šeimose). IV grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai). Dėstytojai susipažino su skirtinga specialistų rengimo ir jų tobulinimo sistema. Jiems atsirado puiki proga keistis studentais pagal ERASMUS mainų programą. 4. Kokią įtaką turės stažuotė tikslinių grupių narių profesiniam tobulėjimui? Stažuotė Danijoje atvėrė galimybes visiems stažuotės dalyviams tobulėti, analizuoti ir lyginti Danijos ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pasiekimus. Vizitai į ikimokyklines įstaigas suteikė naujų minčių apie ikimokyklinio ugdymo demokratizavimą, naujų ugdymo paslaugų organizavimą, institucijos priežiūros pakeitimus, naujų ugdymo metodų realizavimą, bendradarbiavimo su ugdytinių tėveliais pokyčius. I grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai (pavaduotojai). Įstaigų vadovai Danijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgijo demokratinio ugdymo ir vaikų socializacijos platesnį suvokimą. Ši patirtis įgalins vadovus tobulinti vaikų ugdymo turinį, įstaigos vadybą ir administravimą demokratiniu aspektu. Susipažinę su Danijos ikimokyklinių įstaigų ugdymo aplinkų įvairove, vadovai mato galimybę savosiose įstaigose racionaliau panaudoti gamtinės aplinkos teikiamas galimybes vaikų pažintinei veiklai organizuoti, sveikatai grūdinti, daugiau natūralios gamtinės medžiagos naudoti vaikų žaislams ir žaidimams. Įstaigų vadovai galės taikyti Danijos ikimokyklinių ugdymo įstaigų dienos

14 režimo, vaikų sveikatos grūdinimo, maitinimo organizavimo, aktyvesnio bendradarbiavimo su tėvais patirtį. 1I grupė. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Auklėtojai, susipažinę su ikimokyklinių ugdymo įstaigų turinio įvairove, patobulino ugdymo planavimo ir organizavimo kompetencijas, jie gebės papildyti ugdymo turinį aktualia tematika, ypač vaikų pilietinio ir patriotinio ugdymo klausimais. Auklėtojai labiau suprato ir išsiaiškino vaikų sveikatinimo principus, jų taikymo galimybes savo grupėse, gamtinių erdvių geresnį pritaikymą vaikų poreikiams. Danijos ikimokyklinių įstaigų pedagogų bendravimo su tėvais patirtis suteikė auklėtojams naujų minčių apie bendravimo su tėvais ir jų įtraukimo į ugdymo procesą įvairesnes formas. Privatūs ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikėjai patobulino ikimokyklinio ugdymo paslaugų organizavimo kompetenciją. Jie gebės siūlyti ir lanksčiau organizuoti ikimokyklinio ugdymo paslaugas, plėsti paslaugas, geriau tenkinti tėvų poreikius, liberalizuodami dienos darbo ritmą. III grupė. Savivaldybių administracijų vadovai (specialistai). Savivaldybių administracijų vadovai patobulino vadybinę kompetenciją. Įgyta informacija ir praktinis bendravimas su Danijos savivaldybių, ikimokyklinių įstaigų darbuotojais suteikė naujų minčių numatant įstaigų priežiūros, finansavimo pokyčius (kontrolės, dokumentacijos, mokesčių diferencijavimo aspektai). Danijos ikimokyklinio ugdymo formų įvairovę, teikiamų paslaugų lankstumą savivaldybių administracijos vadovai galės taikyti savo rajone (mieste), siūlyti kitų savivaldybių vadovams. Jie pamatė daugiau galimybių, kaip tenkinti tėvų poreikius lanksčiai derinant ikimokyklinių įstaigų darbo valandas, kuriant naujas vietas. Savivaldybių vadovai įgijo kompetencijos savųjų rajonų (miestų) ikimokyklinio ugdymo įstaigose racionaliau organizuoti vaikų dienos režimą, maitinimą. IV grupė. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistų rengėjai (dėstytojai). Dėstytojai, remdamiesi Danijos ikimokyklinio ugdymo specialistų patirtimi, siūlys savo (ir kitų) įstaigų, rengiančių specialistus, kolegoms koreguoti ugdymo programas, didinant praktinių veiklų skaičių, gerinant ryšius su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. 5. Kokią įgytą patirtį vertėtų taikyti Lietuvoje, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigose? Numatyti priemones ikimokyklinių įstaigų veiklos liberalizavimui, demokratizavimui (ypač vaikų ugdymo turiniui, įstaigų priežiūros ir finansų panaudojimo įstaigose klausimais). Sumažinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas kontroliuojančių institucijų skaičių. Steigti bazines ikimokyklinių įstaigų pedagogus rengiančių institucijų ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, kurti alternatyvias ugdymo programas.

15 Panaudoti Danijos pedagogų patirtį: grūdinant vaikus, ugdant tarpusavio draugiškumą, pareigos jausmą, pilietiškumą. Esant daugiau nei 20 vaikų grupėje, skirti 2-3 vienu metu dirbančius pedagogus. Pakoreguoti lopšeliams, darželiams skirtas higienos normas, supaprastinti visus reikalavimus. Sumažinti dokumentacijos kiekį įstaigoje. Labai aktuali Lietuvos valdžios atstovams pasitikėjimo ugdymo įstaigų vadovais danų patirtis. Su Sveikatos ministerijos atstovais aptarti Danijos vykdomas priemones vaikų sveikatingumo gerinimui (vaikų dienos režimas, ugdymas gamtoje ir t.t.). Su Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojais aptarti ikimokyklinių ugdymo įstaigų dokumentacijos mažinimo galimybes, privačių ugdymo įstaigų kūrimosi skatinimo būdus. Taip būtų išspręsta trūkstamų vietų ikimokyklinėse įstaigose problema. Išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos ir atestacijos efektyvumą ir pastarosios būtinumą. Pagal galimybes mažinti vaikų skaičių, didinti auklėtojų ir jų padėjėjų skaičių grupėse; liberalizuoti higienos normų reikalavimus; siekti, kad auklėtojų padėjėjais dirbtų kvalifikuoti specialistai; peržiūrėti ir diferencijuoti auklėtojų atlyginimus; liberalizuoti ugdymo planų rengimą; peržiūrėti ugdymo įstaigų įrengimus ir žaislų saugyklas; leisti ugdymo įstaigose prižiūrėti gyvūnėlius; didesnę finansinę paramą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms turėtų teikti savivaldybės; taikyti privačių įstaigų steigimo Danijoje lengvatas, Danijoje privačių ugdymo įstaigų steigimo formalumai minimalūs; privačioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skirti valstybės dotacijas; renovuojant ugdymo įstaigas, naudoti garsą sugeriančias medžiagas; steigti įvairesnius ikimokyklinio ugdymo įstaigų tipus; tinkamai įrengti lauko aikšteles (Danijos pavyzdžiu); ilginti vaikų buvimo lauke laiką; ikimokyklinėse įstaigose leisti dirbti bet kurį pedagoginį išsilavinimą turintiems žmonėms, skatinti, kad kuo daugiau dirbtų vyrų; ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ieškoti galimybių, kad jaunesniojo amžiaus vaikai galėtų būti migdomi lauke; konstruktyviau spręsti vaikų aprangos, maitinimo klausimus;

16 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose turėtų būti mažiau įvairių vertinimo kriterijų, leisti vaikams augti savo tempu, sudarant tinkamą aplinką. 6. Kokiu būdu rekomenduojate pasidalyti stažuotėje įgyta patirtimi su savo (tikslinės grupės ir/ar įstaigos) bendruomene? Po antros stažuotės Danijoje surengti specializuotų grupių atstovų pasitarimą dalyvaujant aukštesniųjų švietimo institucijų vadovams, tikslu apibendrinti Danijos ikimokyklinio ugdymo patirtį. Įpareigoti savivaldybių administracijų vadovus ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovus (stažuotės dalyvius) parengti siūlymų paketą Švietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybių administracijoms. Stažuotėje įgytą patirtį skleisti savojo rajono, miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogams, pedagoginėje spaudoje. Stažuotėje įgytą patirtį skleisti savojo rajono, miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogams rengiant seminarus, dalytis įgyta patirtimi pedagoginėje spaudoje. Stažuotės vadovas Svetlana Steponavičienė